Parlamentaras Arvydas Anušauskas pateikė pataisą Valstybinių pensijų įstatymui, kuria siūloma leisti tam tikrai tikslinei grupei – daugiavaikėms motinoms tremtinėms – gauti dvi valstybines pensijas vienu metu. Ši iniciatyva sukėlė diskusijas dėl teisingumo, istorinės atsakomybės ir biudžeto naštos, todėl verta aptarti siūlomo pakeitimo esmę ir galimas pasekmes.
Iniciatyvos esmė
Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad asmuo, turintis teisę į kelias valstybines pensijas, gaus tik vieną, jo pasirinktos rūšies pensiją. Siūloma išimtis leistų konkrečiai grupei – moterims, kurios patyrė tremtį ir kartu atitinka daugiavaikės motinos kriterijus – vienu metu gauti tremtinio pensiją ir daugiavaikę motinystės pensiją. Projektą pateikę parlamentarų teigia, kad tai yra tiek istorinio teisingumo, tiek socialinio pripažinimo klausimas.
Argumentai ir palaikymas
Autoriai argumentuoja, kad tremtinio pensija ir daugiavaikės motinos pensija atspindi skirtingus valstybės pripažinimus: vienas kompensuoja okupacinio režimo padarytą žalą, kitas – įvertina indėlį į visuomenės atsinaujinimą per vaikų auginimą. Kaip cituojama pateiktoje medžiagoje:
„Tremtinio pensija yra valstybės pripažintos okupacinio režimo padarytos žalos ir istorinės neteisybės įvertinimas. Daugiavaikės motinos pensija – valstybės padėka už išskirtinį indėlį į šeimą ir Lietuvos visuomenės ateitį. Nėra logiška pripažinti abu nuopelnus, bet reikalauti vieno iš jų atsisakyti“, – pranešime cituojamas parlamentaras.
Iniciatyvą remia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), kuri savo rezoliucijoje pabrėžė, jog pensijų pasirinkimo prievolė prieštarauja lygybės ir teisingumo principams. Organizacija pažymi, kad valstybė neturėtų versti rinktis tarp kompensacijos už praeities neteisybę ir atlygio už indėlį į valstybės ateitį.
Kaip dar kartą buvo pabrėžta: „Valstybė neturėtų versti rinktis tarp kompensacijos už patirtą istorinę neteisybę ir valstybės pripažinimo už penkių ar daugiau vaikų išauginimą. Valstybė neturėtų skaičiuoti istorinio teisingumo vien biudžeto eilutėmis.
Šios moterys ne tik išgyveno okupaciją – nepaisydamos jos padarinių, jos išaugino Lietuvos piliečius. Tai buvo jų indėlis į valstybės tęstinumą, visuomenę ir Lietuvos ateitį“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Galimos pasekmės ir procesas
Įstatymo projekte numatoma ne neribota pensijų suma, o konkreti išimtis tikslinei grupei, todėl rengėjai teigia, jog įgyvendinimas nepareikalaus reikšmingų papildomų biudžeto lėšų – dalinai dėl natūraliai mažėjančio šios grupės asmenų skaičiaus. Tačiau iniciatyva gali sulaukti diskusijų Seimo komitetuose dėl lygiateisiškumo su kitomis socialinėmis grupėmis, biudžeto prioriteto ir administracinių sprendimų.
Tolimesnis projekto kelias priklausys nuo parlamentarų diskusijų, komitetų išvadų ir galutinio balsavimo Seime. Neabejotinai siūlymas atgaivins platesnę diskusiją apie istorinio teisingumo kompensacijas ir socialinį pripažinimą, o sprendimas turės reikšmingą simbolinę reikšmę tiems, kuriems skirtas šis pasiūlymas.
