Gyventojų pinigai – valstybės projektams: Nausėda siūlo naują mechanizmą

Prezidento siūlymas: ką keistų indėlių įveiklinimas per ILTE

Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė suteikti gyventojams galimybę savanoriškai įdarbinti einamosiose sąskaitose laikomas lėšas per nacionalinį plėtros banką ILTE. Pagal šią idėją milijardai eurų, šiuo metu stovintys bankų sąskaitose ir dažnai nenešantys palūkanų, būtų prieinami šalies ekonomikos plėtrai ir svarbiems valstybės projektams finansuoti.

Kaip tai veiktų ir kokios garantijos?

Dalyvavimas būtų griežtai savanoriškas: gyventojai patys nuspręstų, ar nori, kad dalis arba visos jų einamųjų sąskaitų lėšos būtų „įveiklintos“ per ILTE. Prireikus pinigus būtų galima atsiimti bet kuriuo metu, o už jų naudojimą būtų mokamos palūkanos, kurių dydį nustatytų Vyriausybė. Numatyta, kad palūkanų norma būtų susieta su Europos Centrinio Banko (ECB) nustatomais dydžiais ir svyruotų tarp 0,1 proc. ir 3 proc., taip užtikrinant tam tikrą minimalią grąžą lėšų savininkams.

Prezidento argumentai ir citatos

Prezidentūra pabrėžia, kad daug gyventojų santaupų laikomos einamosiose sąskaitose, kurios dėl infliacijos ilgainiui praranda vertę. G. Nausėda susitikime su Seimo valdyba sakė: „Prisimindamas ilgus metus žmonių reiškiamą labai stiprų lūkestį dėl valstybinio komercinio banko sukūrimo, aš manau, kad mes per indėlių įveiklinimą artėjame prie tos idėjos įgyvendinimo“.

Tuo pat metu šalies vadovas pažymėjo institucinius poreikius: „Mums labai svarbūs įstatymai yra susiję su indėlių įveiklinimu. Tai yra su žmonių einamosiose sąskaitose laikomų lėšų panaudojimu per nacionalinį plėtros banką ILTE, jiems mokant atitinkamai didesnes palūkanas“.

ILTE vaidmens plėtra ir skaidrumas

Seimas jau pritarė pertvarkos įstatymams, kurie suteikia ILTE platesnį vaidmenį kaip nacionaliniam plėtros bankui. Nauja teisinė bazė aiškiau apibrėžia veiklos principus, stiprina finansinę priežiūrą ir didina skaidrumą: įstaiga turės Audito ir kontrolės komitetą, veiklą prižiūrės Lietuvos bankas, o gavėjai, kuriems skirta daugiau nei 100 tūkst.

eurų, bus viešinami. Tai turėtų mažinti korupcijos ir interesų konfliktų rizikas bei padėti pritraukti papildomą kapitalą ilgalaikiams projektams.

Galimos naudos ir rizikos

Privalumai akivaizdūs: padidės vietinio kapitalo prieinamumas, gali pagilėti finansavimo šaltiniai viešiesiems investiciniams projektams, o gyventojai gaus grąžą už anksčiau „neuždirbančias“ sąskaitas. Tačiau ekspertai taip pat įspėja apie galimas rizikas: šis mechanizmas gali konkuruoti su privataus sektoriaus finansavimu, o netinkamai suvaldyti pinigų srautai galėtų padidinti fiskalinį spaudimą arba likvidumo spragas komerciniuose bankuose. Todėl aiškūs įstatyminiai ribojimai, indėlių apsauga ir skaidri rizikų vertinimo sistema yra būtini.

Galutinis sprendimas priklausys nuo teisėkūros žingsnių, Vyriausybės nustatytų palūkanų normų ir gyventojų pasitikėjimo. Jei projektas bus priimtas ir įgyvendintas atsakingai, jis galėtų tapti reikšmingu įrankiu šalies ekonominei plėtrai ir finansinės sistemos stabilumui stiprinti.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *