Lietuvoje verdant aštrioms diskusijoms dėl tankų pirkimo ir kariuomenės prioritetų, tiesiai iš Ukrainos apkasų pasiekė itin griežtas bei atviras balsas. Savanoris karys Rimas Armaitis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo gilia analize, kuri sugriauna daugelį politiškai patogių mitų apie šiuolaikinį karą.
Anot kario, niekas nesako, kad tankas tapo visiškai nereikalingas – jis vis dar remia pėstininkus ir naikina įtvirtinimus. Tačiau tradicinis, vadovėlinis tankų panaudojimo modelis – masinės šarvuotos grupės, greiti proveržiai ir manevrai į priešo užnugarį – jau yra miręs. Ir tai padarė ne „dronų fanatikai“, o šiuolaikinio mūšio lauko fizika bei ekonomika.
Milijoninis „cirkas“ dėl keliolikos minučių mūšyje
R. Armaitis pabrėžia, kad pats tankas yra tik gražiausiai matoma sąskaitos eilutė. Kad jis apskritai išgyventų, už jo privalo stovėti milžiniška ir itin brangi sistema: parengta įgula, degalai, šaudmenys, evakuacijos technika, inžinerinės mašinos, oro gynyba, elektroninė kova (EW), žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.
„Kad vienas tankas keliolikai minučių galėtų iškišti nosį į šiuolaikinį mūšio lauką, už jo turi stovėti visas labai brangus karinis cirkas“, – teigia savanoris.
Kitoje pusėje tanko nelaukia kitas tankas. Ten sėdi keli FPV dronų operatoriai, kuriems net nereikia pramušti šarvo. Pakanka nutraukti vikšrą ar pažeisti optiką – tai vadinama mission kill (užduoties nutraukimu). Tankas sustoja, o jam išgelbėti tenka siųsti milijonines evakuacijos mašinas, kurias priešas jau lengvai stebi ir naikina vieną po kitos.
„Vienas palyginti pigus smūgis gali paleisti milijonų vertės gelbėjimo operaciją. Štai čia ir baigiasi romantika bei prasideda aritmetika.“
Dronas – šaudmuo, tankas – taikinys
Palygindamas technologijas, R. Armaitis iškelia esminį ekonominį bei taktinį skirtumą: tankas privalo išgyventi kiekvieną susidūrimą, o dronui pasisekti užtenka vieną vienintelį kartą.
Dronas nuo pat pradžių kuriamas kaip sunaudojamas šaudmuo, tuo tarpu tankas perkamas kaip ilgalaikė investicija, kurią priešas bando paversti labai brangiu vienkartiniu taikiniu.
2023 metų Ukrainos kontrpuolimas, kario teigimu, tai parodė kruvinai: geriausia Vakarų technika atsirėmė ne į priešo tankus, o į gilius minų laukus, nuolatinį stebėjimą iš oro, artileriją ir FPV dronus. Nesvarbu, kokio storio tavo šarvas, jei stovi minų lauke, o virš tavęs sukasi „priešo akys“.
Pagrindinis klausimas Lietuvai: ko už tuos pačius pinigus nenupirksime?
R. Armaitis ragina Lietuvos politikus ir kariuomenės vadus skaičiuoti ne vien paties tanko, bet visos jam išgyventi būtinos ekosistemos kainą. Lietuva neturi nei JAV biudžeto, nei galingos aviacijos ar begalinių resursų, todėl kiekvienas euras, atiduotas tankui, yra atimtas iš kitų svarbių pajėgumų.
Karys iškelia skaudžius klausimus:
- Kiek tūkstančių FPV, žvalgybinių ir perėmimo dronų galėtume nupirkti už tankų bataliono kainą?
- Kiek nuotolinio minavimo sistemų, EW kompleksų, artilerijos sviedinių ir mobilios oro gynybos priemonių neteksime?
- Kiek kilometrų realių fortifikacijų galėtume įrengti pasienyje?
„Ukrainiečiai masiškai investuoja į dronus ne todėl, kad nesupranta tankų vertės. Priešingai – jie pernelyg gerai suprato visą jų kainą. Praradus droną, nežūsta trejų ar ketverių ilgai rengtų karių įgula“, – akcentuoja R. Armaitis.
Aštri kritika vadams ir politikams
Savanoris atvirai kritikuoja dalį kariuomenės vadų, politikų ir „televizinių ekspertų“, kurie vis dar nesugeba arba nenori suvokti to, ką krauju rašo Ukrainos karo veteranai.
„Kariuomenės vado pareiga nėra vien gražiai atrodyti medijose, socialiniuose tinkluose ir kartoti visuomenei politiškai patogias frazes. Jis atsako už kariuomenės parengtį, pajėgumų prioritetus ir už tai, ar karo dieną kariams bus duotos realiai veikiančios priemonės, o ne brangūs taikiniai su paradine biografija“, – teigia karys.
Anot jo, prieš perkant „plieninį kumštį“, būtina turėti akis, ausis, nervų sistemą ir skydą. Jei turėsime tik gražų tankų batalioną paradams, tikro karo dieną priešas tiesiog pasiųs vieną droną, paskui kitą, o sąskaitą apmokėsime mes – valstybės milijonais ir savo karių gyvybėmis.
Ar sutinkate su kario Rimo Armaičio įžvalgomis? Ar Lietuva turėtų investuoti į brangius tankus, ar visus resursus nukreipti į dronus, fortifikaciją ir priešdronines sistemas? Pasidalykite savo nuomone komentaruose!