Senėjimas yra natūralus ir neišvengiamas gamtos procesas, kuris dar ilgai liks mokslininkų tyrimų objektu. Vis dėlto neurologas Jokūbas Fišas pabrėžia, kad senatvės ligų negalime laikyti likimo nuosprendžiu – mūsų gyvenimo būdas ir požiūris į sveikatą vaidina labai svarbų vaidmenį. Pats specialistas teigia, kad optimizmas ir teigiamas nusiteikimas padeda ne tik lengviau susidoroti su ligomis, bet ir gyventi ilgiau.
„Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu“. Ši taisyklė, anot J. Fišo, turėtų būti visų gyvenimo vadovas. Dažnai žmonės, ypač vyresnio amžiaus, linkę susitelkti į negalavimus ir ligas, tačiau būtent tokia nuostata juos dar labiau stigmatizuoja ir slopina sveikimo procesus. „Optimistai serga žymiai lengviau, atrodo geriau ir gyvena ilgiau“, – pabrėžia neurologas.
Socialiniai ryšiai – gyvybiškai svarbūs sveikatai
J. Fišas ypatingai akcentuoja socialinių ryšių svarbą. Vienatvė ypač kenksminga, o ypatingai vienišiems vyresnio amžiaus vyrams, kurie, pasak specialisto, dažnai gyvena trumpiau. Glaudūs santykiai su šeima, draugais ir artimais žmonėmis ne tik palaiko psichologinę pusiausvyrą, bet ir prisideda prie bendros organizmo apsaugos nuo sunkesnių ligų ir depresijos.
Profilaktika ir laiku atliekami tyrimai – raktas į ilgą gyvenimą
Be emocinės gerovės, labai svarbu rūpintis ir savo sveikata sistemingai. Neurologas ragina nelaukti rimtų simptomų ir laiku kreiptis į gydytojus dėl reikalingų tyrimų. Nors kartais sąlygos gali būti sudėtingos dėl finansavimo, itin svarbu pasinaudoti galimomis valstybės teikiamomis profilaktinėmis programomis ar privačiomis gydymo paslaugomis. Ankstyva patologijų diagnostika leidžia efektyviau gydyti ligas, įskaitant auglius ar neurologines problemas.
„Profilaktika verta kiekvieno cento“, – teigia J. Fišas. Pasak jo, vienas centas išleidžiamas ligų profilaktikai yra ekvivalentiškas šimtui eurų gydymui. Tai reiškia, kad investicijos į sveikatos išlaikymą atsiperka su kaupu – tiek finansine, tiek gyvenimo kokybės prasme.
Senėjimas – tai daugiausia gyvenimo būdo pasekmė
Priešingai nei tradicinis požiūris, neurologas tiki, kad senėjimas nėra neišvengiamas procesas, prasidedantis nuo pat gimimo. Tik apie 30 procentų senėjimo lemia mūsų genai, o net 60 procentų priklauso nuo gyvenimo būdo. Gyvensenos veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mityba, emocinė būsena ir reguliarūs sveikatos patikrinimai, gali ženkliai pristabdyti senėjimo procesus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
J. Fišas pabrėžia, kad medicina prisideda tik apie 10 procentų senėjimo proceso įtakos, daugiausia padėdama išlaikyti fizinį ir protinį darbingumą. Tačiau svarbu suprasti, kad gydymas yra tik pagalbinė priemonė, o pagrindinė atsakomybė už sveikatą tenka pačiam žmogui.
Maisto kokybė ir kitos šiuolaikinio gyvenimo problemos
Neurologas ir kardiologai pastebi, kad su laiku maisto produktų maistinė vertė mažėja. Pavyzdžiui, braškėse dabar yra net 67 procentais mažiau vitamino C nei anksčiau, o panaši tendencija stebima ir kitose daržovėse bei vaisiuose. Tai reiškia, kad net suvartojant pakankamai vaisių ir daržovių, organizmas gali ne gauti reikiamų medžiagų, o tik „tuščias kalorijas“. Todėl svarbu ne tik valgyti sveikai, bet ir atkreipti dėmesį į maisto kokybę bei kilmę.
Lietuvoje – ilgėjanti gyvenimo trukmė ir gerėjanti gyvenimo kokybė
Nors senatvės ligos vis dar aktualios, situacija Lietuvoje gerėja. Per pastaruosius kelis dešimtmečius vyrų ir moterų gyvenimo trukmė pailgėjo apie 5 metus. Daugėja žmonių, kurie gyvena ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau, aktyviau, su didesne socialine veikla. Tai matyti ir pagal žmonių elgesį, pavyzdžiui, pilnus pajūrio kurortus ar dažniau pasirenkamas keliones į užsienį.
Apibendrinant, ilgalaikės ir teigiamos sveikatos perspektyvos priklauso nuo mūsų požiūrio, emocinės būsenos, nuolatinės profilaktikos, sveiko gyvenimo būdo ir neabejotinai – nuo ryšių su aplinkiniais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.