Pastarąją savaitę viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl Vilniaus futbolo klube „Žalgiris“ įsidarbinusio Andriaus Tapino sūnaus Vakario. Politikų ir visuomenės reakcijos paskatino klubo prezidentą viešai paaiškinti įvykusį įdarbinimo procesą, pačiam A. Tapinui pripažinus administracinę spragą – neįrašytą privačių interesų deklaraciją. Šis incidentas vėl atkreipė dėmesį į viešųjų ir privačių interesų raišką sporto organizacijose ir reikalavimą skaidrumui.
Kas įvyko?
Gegužės viduryje „Žalgiris“ paskelbė apie laisvas komunikacijos ir komercinės komunikacijos pareigas. Vėliau paaiškėjo, kad 23 metų Vakaris Tapinas užėmė komercinės komunikacijos koordinatoriaus poziciją. Socialdemokratų atstovai ir kai kurie politikai išsakė priekaištus dėl galimo interesų konflikto, nurodę, kad klube dirba prezidento artimas asmuo. Viešajame diskurse tokie atvejai greitai įgyja politinį atspalvį, todėl klubo vadovas reagavo asmeniškai.
Tapino paaiškinimas
Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose detaliai aprašė atrankos eigą, pabrėždamas, kad „Žalgiris” nėra Vilniaus savivaldybės įmonė ir kad klubo sprendimus priima privatus dalininkas bei vadovybė. Jis taip pat prisipažino, jog privalėjo deklaruoti privačius interesus VTEK, tačiau to nepadarė. Savo žinutėje A. Tapinas nurodė, jog klaidą ištaisys. Žemiau pateikiamas jo originalus įrašas:
„Kai aplink Vilniaus „Žalgirį“ šiandien strykčiojo mano gerieji draugai iš alternatyvios žiniasklaidos ir nuo kratų atsigavęs Nemuno Aušros lyderis neplanavau reaguoti į jų triukšmą dėl mano sūnaus. Kai į chorą įsijungė oficiali LSDP paskyra jau pasidarė juokingiau, bet vyšnią ant torto uždėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narė Roma Janušonienė, kuri visu rimtumu pasiūlė Seimui šalia Raudondvario istorijos tirti ir komercinės komunikacijos koordinatoriaus darbą Vilniaus „Žalgiryje“. Tada jau net ir šiek tiek pagailo Seimo narės. Juk kolegų akivaizdoje neturėtum atrodyti taip kvailai, nes kiti komisijos nariai, kaip suprantu, pasiūlė truputį jai atsigauti.
Tai grynai dėl Seimo narės ir socdemų suopračio vis dėlto paaiškinsiu. Visų pirma, skirtingai nuo manipuliacijų Vilniaus „Žalgiris“ nėra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė. Vilniaus savivaldybės puslapyje yra atskirtos miesto bendrovės ir įmonės bei viešosios įstaigos. Ten taip pat pažymėta, kurios viešosios įstaigos yra viešojo sektoriaus subjektai. „Žalgiris“ yra savarankiška viešoji įstaiga. Pagrindinis dalininkas yra privati bendrovė „Invest Žalgiris“, valdanti 20 dalių. Savivaldybei priklauso 2 dalys ir ji finansuoja aukšto meistriškumo sporto projektą, kuris griežtai apskaitomas ir lėšos panaudojamos tik pagal paskirtį. Iš kitų lėšų privačių dalininkų kontroliuojamas klubas darbuotojus ir paslaugų teikėjus renkasi pats. Šioje konkrečioje situacijoje ieškojome komunikacijos skyriaus vadovo ir komercijos skyriaus vadovui pavaldaus komercinės komunikacijos koordinatoriaus. Prieš tris mėnesius darėm atvirą konkursą, turėjom atsirinkę kelis kandidatus, bet susitarti nepavyko. Pradėjom ieškoti per rekomendacijas ir taip atsirado Komunikacijos skyriaus vadovas. Vienas komercijos skyriaus kolega buvo pažįstamas su mano sūnumi Vakariu, kuris tarp studijų Olandijoje ir Ispanijoje kelis metus dirbo automobilių pardavimo įmonėje ir dabar grįžo į Lietuvą, ir buvo iškelta mintis pasikviesti jį į atrankos pokalbį. Darbo pokalbius ir atrankas klube paprastai vykdo direktorius, atsakingo skyriaus vadovas ir aš. Aš informavau pagrindinį dalininką ir direktorių Kasperūną, kad šį kartą tik jis sprendžia, ar apskritai verta susitikti, o aš nedalyvauju nei pokalbiuose, nei atrankoje, nei sprendimo priėmime. Į ką direktorius atsakė, kad „jam _px_ kokia pavardė, visi vertinami vienodai“. Jis priėmė sprendimą ir sudarė su mano sūnumi paslaugų teikimo sutartį. Jis uždirba tiek, kiek buvo nurodyta darbo skelbime. Bet – tarp visų manipuliacijų viešojoje erdvėje buvo ir viena taikli pastaba. Man kaip viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė, valdybos nariui reikia VTEKe deklaruoti privačius interesus. Aš to iki šiol nepadariau, nes nebuvau įsivertinęs, kad tokia prievolė yra. Nepagalvojimas nuo pareigos neatleidžia, todėl šitą klaidą ištaisysiu“, – rašė A. Tapinas.
Ką tai reiškia viešajam interesui?
Toks atvejis primena, kad net formaliai nepriklausančiose savivaldybei institucijose gali iškilti suinteresuotumo klausimų. Svarbu ne tik teisinė būtinybė deklaruoti interesus, bet ir viešas pasitikėjimas sprendimų priėmimu. Tapino pripažinimas ir pažadas ištaisyti deklaracijos trūkumą yra pirmas žingsnis, tačiau viešumas reikalauja nuoseklaus procedūrų ir skaidrumo užtikrinimo ateityje.