Po stiprios audros, praėjus 19 dienų, dar apie 600 abonentų Lietuvoje lieka be elektros. Viena iš nukentėjusių – Rita iš Mičionių kaimo Anykščių rajone – pasakoja apie kasdienes problemas: sugedęs maistas šaldytuve, skalbiniai plaunami rankomis, o ryšio įkrovimui teko naudoti periodiškai atvežamą generatorių.
Gyvenimo sąlygos atokiuose kaimuose
Ritos pasakojimas iliustruoja mažų bendruomenių iššūkius: „Su maistu sunku, man diabetas, turi būti šviežesnis maistas. Rūkytą ilgiau, dienai nusiperkam, į rūsį nusinešam. Bet ilgai nepalaikysi“, – sako moteris. Elektros dingimas prailgsta ne tik dėl nukritusių stulpų ar nutrauktų laidų: keliai, medžių nuvirtimai ir logistika trukdo brigadoms greitai pasiekti izoliuotas vietoves.
Laikini sprendimai ir jų ribotumas
Vietos bendruomenės ir seniūnijos bandė padėti – kartais pristatomas generatorius, tačiau kuro tiekimas ir eksploatacija tampa papildomu rūpesčiu. „Nežinau, kiek reikia benzino, atvežė 5 litrus, vakare, kitą dieną reikia papildyti“, – atvirauja Ritos vyras Rimantas, paryškindamas priklausomybę nuo ribotų išteklių.
Politinis ir institucinis kontekstas
Į situaciją įsikišo ir parlamentarai: Seimo Energetikos komiteto nariai kviečia aiškintis dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Premjeras pareiškė, kad atsakomybės klausimas turi būti keliamas: „Visi terminai nepasiteisino. Nesugebėjome susitvarkyti su audros padariniais, todėl labai aiškiai sakau, kad tikrai atsakomybės klausimas čia turi būti keliamas, ne tik „ESO“ lygiu, bet ir grupės lygiu“.
Energetikos bendrovių vadovai paaiškina, kad šios audros mastas viršijo ankstesnes patirtis: „Istoriškai analogiškų audrų nebuvo, 2024 m. apimčiai „ESO“ padarė investicinį planą ir programą, kaip pasiruošti, dalis jos įgyvendinta“, – komentavo „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Tuo tarpu Seimo narys Aidas Gedvilas sakė: „Strateginė įmonė neužtikrina būtiniausių dalykų, su kuriais gyvename kasdieniame gyvenime“.
Ką svarsto valdžia ir ką reikėtų daryti
Diskusijos nukrypo prie praktinių sprendimų: svarstoma pirkti daugiau generatorių, tiesti požeminius kabelius vietoje virš žemės esančių linijų bei koreguoti medžių priežiūros reglamentus, kad medžių kirtimas prie laidų būtų sklandesnis.
VERT vadovas Renatas Pocius taip pat pažymi koordinacijos spragas: „Matome problemą, atvažiuoja elektrikas ir ne tinklą tvarko, o pjausto medžius, tai problema. Tik 17 sutarčių iš 60 savivaldybių pasirašytos, problema ir savivaldybių lygyje, nes nesusitariama“.
Kol sprendimai bręsta, gyventojams patariama dokumentuoti nuostolius dėl kompensacijų prašymų, fotografuojant sugedusius produktus ir saugant pirkimo kvitus. Taip pat verta kreiptis į savivaldybę dėl laikinų pagalbos priemonių ir sekti oficialias energetikos įmonių bei savivaldybių žinutes apie darbų grafiką.
Situacija pabrėžia būtinybę gerinti pasirengimą ekstremalioms oro sąlygoms: nuo investicijų į infrastruktūrą iki koordinacijos tarp valstybės institucijų ir vietos valdžios, kad beveik mėnesį trunkančios avarijos taptų išimtimi, o ne norma.