Seimo nariai Rimas Jonas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė vertina neseniai Briuselyje vykusį susitikimą su Kinijos atstovais kaip reikšmingą žingsnį ir neatmeta galimybės rengti daugiau tokių vizitų. Parlamentarai spaudos konferencijoje akcentavo, kad susitikimas buvo vykdytas oficialiu formatu ir suteikė Lietuvai naujų žinių apie Pekino požiūrį į santykių atnaujinimą.
Susitikimo formatas ir priėmimas
„Reikėtų pradėti nuo esminio elemento ir kreipti dėmesį į tai, kad mes buvome priimti aukščiausiu lygiu. Mus priėmė ambasadorius, Jo Ekscelencija Zhai Jun, kinų delegaciją sudarė penki asmenys, tarp kurių buvo ir atstovė Lietuvai, aukštoji patarėja Fang Mei. Svarbus elementas yra tai, kad šis vizitas ir priėmimas buvo oficialaus dvišalio politinio kontakto protokolinio statuso. Tai yra oficialus politinio dialogo vizitas ir priėmimas“, – sakė Seimo narys. Šis priėmimo formatas pagal politikų vertinimą pabrėžė susitikimo svarbą ir padidino jo diplomatinę reikšmę.
Ignas Vėgėlė pažymėjo: „Ateityje, mano vertinimu, tokių susitikimų galime neišvengti, jeigu nevyks tas dialogas ir tas kontaktas, kurį įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje“. Tokia pozicija iliustruoja parlamentarų nuostatą, kad aktyvus dialogas gali būti būtinas siekiant normalizuoti santykius, jeigu oficiali valdžia imsis atitinkamų veiksmų.
Pokalbių turinys ir konfidencialumas
Politinės delegacijos nariai teigė, jog susitikimas buvo informatyvus ir pagarbus, tačiau konkrečių detalių neatskleidė. „Pats vizitas, diskusija buvo labai informatyvi, pagarbi, ir manau, kad iš šitos diskusijos atsivežame į Lietuvą svarbių žinučių, svarbių aspektų ir dalykų, kurie, manau, prisidės prie dvišalio santykio atkūrimo, kurio Lietuva šiuo metu neturi jokio. (…) Džiaugiuosi šiuo vizitu. Manau, kad jis buvo labai vertingas, nepaisant įvairių Lietuvos vidaus politinių vertinimų. Tačiau jo vertę rodė pats priėmimo formatas. Jo vertę rodė dviejų valandų priėmimas, kas yra tikrai reikšminga su tokio aukšto rango diplomatiniu pareigūnu“, – teigė vienas iš parlamentarų.
R. J. Jankūnas pabrėžė: „Mes Briuselyje įsitikinome, kad Kinijai šitas klausimas yra svarbus. Mes neatstovavome nei Seimo, nei Vyriausybės, bet mes padėjome. Mes stengiamės padėti Vyriausybei įvykdyti vieną iš kritinių savo užsienio politikos punktų programoje“. Jis pridūrė: „Mes perduosime visas reikiamas žinias aukščiausiems šalies pareigūnams. Žinau, kad padarėme tą žingsnį, kurio reikėjo tam, kad dialogas prasidėtų. Šitą buvo galima padaryti ir tokiu lygiu, kokiu mes ir padarėme. Tuo džiaugiamės ir tikimės, kad Vyriausybės programos eilutė virs darbais, o ne liks žodžiais“.
Ignas Vėgėlė taip pat akcentavo taktinį diplomatinį požiūrį: „Mes manome, kad diplomatiją galima atlikti šiuo atveju tyloje, tai yra paskleidžiant žinias tiems Lietuvos Respublikos atsakingiems už užsienio politiką asmenims, kurie ir turėtų veikti, priimti sprendimus ateityje“. Tokia pozicija rodo siekį, kad informacija būtų perduodama oficialiems instituciniams kanalams be viešo komentavimo.
Konstitutyvinis ir politinis kontekstas
Vizitas sulaukė viešos kritikos ir teisinių klausimų: dalis kolegų ragino vertinti jo konstitucingumą ir finansavimo aspektus. Parlamentarai vyko savomis lėšomis po to, kai komandiruotei finansavimo nepritarė Seimo valdyba, o vienas iš politikų kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl šio vizito vertinimo. Tai rodo, kad tolimesni žingsniai dėl santykių su Kinija bus svarstomi ne tik diplomatiniame, bet ir vidaus politiniame kontekste.
Istorinė aplinka išliko napoveikia: santykių įtampa paaštrėjo po 2021 m. sprendimų dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo, kurių pasekmė – diplomatinės ir ekonominės sankcijos. Dabar Vyriausybės programoje iškelta normalizavimo siekiamybė reiškia, kad bet kokie sekančios diskusijos ir vizitai bus vertinami tiek strateginiu, tiek politiniu požiūriu.
