Pagrindinėmis moterų mirčių priežastimis Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai, rodo naujausi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys. Šie duomenys leidžia geriau suprasti, kuriose srityse reikalingos stipresnės prevencinės priemonės ir didesnis visuomenės informuotumas.
Kraujotakos ligos – vis dar lyderės
Pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 57,4 proc. moterų, o nuo piktybinių navikų – 18,7 proc. Nors bendras mirtingumas nuo kraujotakos ligų pastaruoju metu nuosekliai mažėja, moterų mirčių dėl šių priežasčių rodiklis vis dar yra didesnis nei vyrų. „2025 metais 1 tūkst. moterų teko beveik 390 kraujotakos sistemos ligų atvejų, kai tarp vyrų šis rodiklis buvo mažesnis – apie 307 atvejus 1 tūkst. vyrų“, – pranešime nurodė Higienos institutas.
Institutas pažymi, kad tarp dažniausių kraujotakos ligų, dėl kurių mirštama, yra hipertenzija, cerebrovaskulinės (insultai) ligos, širdies nepakankamumas ir trombozinės komplikacijos, taip pat venų varikozė, kuri gali lemti sunkesnes sveikatos problemas. Didesnis sergamumas fiksuojamas moterų grupėje nuo 45 metų, tačiau nerimą kelia ir ligų augimas tarp jaunesnių moterų (18–44 metų).
Piktybiniai navikai ir regioniniai skirtumai
Iš piktybinių navikų moterims dažniausiai mirtina krūties ir gimdos kaklelio vėžys. Duomenys rodo, kad krūties vėžio mirtingumo rodikliai yra didesni miestuose – apie 36,6 atvejo 100 tūkst. moterų. Tuo metu gimdos kaklelio vėžio mirtingumas yra didesnis kaimo vietovėse – 10,1 atvejo 100 tūkst. moterų. Tokie skirtumai atspindi skirtingą prevencijos prieinamumą, diagnostikos įpročius, taip pat gyvensenos ir sveikatos apsaugos paslaugų skirtumus tarp regionų.
Prevencijos programos ir dalyvavimo problemos
Didelę dalį rizikų galima sumažinti ankstyva diagnostika ir dalyvavimu prevencinėse programose. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos aprėptis pernai pasiekė 76,3 proc. tikslinės grupės moterų, tačiau krūties vėžio patikrinimuose dalyvauja tik kiek daugiau nei pusė tikslinės grupės. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose moterų aktyvumas mažėja: pernai joje dalyvavo tik 33,6 proc.
tikslinės grupės moterų.
Netolygus dalyvavimas rodo, kad reikia ne tik informacijos sklaidos, bet ir konkrečių priemonių: lengvesnio prieigos prie tyrimų užtikrinimo, mobilių patikros punktų mažesniuose miesteliuose, lankstaus darbo laiko klinikose ir aktyvesnės rizikos grupių identifikacijos. Svarbu skatinti ankstyvą kraujo spaudimo matavimą, cholesterolio kontrolę, moterų informavimą apie krūties savitikrą ir HPV vakcinacijos svarbą.
Apibendrinant, nors medicinos pažanga ir prevencinės programos prisideda prie bendro mirtingumo mažėjimo, rezultatai rodo, kad gydymo ir prevencijos priemonės turi būti geriau pritaikytos moterų sveikatos poreikiams, ypač atsižvelgiant į amžių, gyvenamąją vietą ir socialinį statusą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.