Valstybės kontrolės audito duomenys ir politiniai komentarai užvirino diskusiją apie Lietuvos karinių pajėgumų vystymą. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad planas iki 2030 metų suformuoti pilno operacinio pajėgumo diviziją gali būti nepasiektas dėl stringančių gynybos įsigijimų ir įrangos tiekimo grafikų.
Auditų išvados ir įsigijimų problemos
Valstybės kontrolės auditas parodė reikšmingą nesėkmių augimą – neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. pernai. Auditoriai kaip pagrindines priežastis nurodė pasikeitusius poreikius, neparengtus operacinius reikalavimus, tiekėjų pasiūlymų trūkumą arba nepriimtinas kainas. Be to, dalies pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis užtrunka nuo 30 iki net 374 dienų, nors rekomenduojama tarptautinio pirkimo trukmė neturėtų viršyti 180–240 dienų.
Politinis atsakas ir galimi sprendimai
„Iš to, ką mes matome, vis drąsiau galima pasakyti vieną labai paprastą dalyką – 2030 metais turėti pilno operacinio pajėgumo Lietuvos diviziją gali būti tikslas nepasiektas”, – žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas. Jis atkreipė dėmesį į įsigijimų tempus ir ginkluotės atvykimo grafiką ir pridūrė: „Įsigijimų tempai ir ginkluotės atvykimo grafikas. Jis yra toks, kad gali būti, kad mums reikės pripažinti, kad tas planas jau nepavyks netgi 2026 metų pabaigoje. (Reikia – ELTA) susėsti kartu, pažiūrėti, ką šioje vietoje galime padaryti, kad planas pavyktų”.
Politikas taip pat sakė, kad konservatoriai palaikytų valdančiųjų iniciatyvas supaprastinti gynybos įsigijimų procesus, tačiau tuo neapsiribos: „Bet mums reikia labai aiškiai susėsti visiems ir išsiaiškinti, ką reikia padaryti, kad būtų ne tik procedūros, bet ir pajėgumai būtų sukurti”.
Finansavimo kontekstas ir ES partnerystė
Valstybės gynimo tarybos sprendimas rezervuoti 5–6 proc. BVP kasmet 2026–2030 m.
siekė suteikti finansinį pagrindą divizijos kūrimui, oro gynybos stiprinimui ir Vokietijos brigados priėmimui. Visgi finansavimas nėra vienintelė problema – būtina, kad įsigijimų procesai būtų efektyvūs, o operaciniai reikalavimai parengti laiku.
Kasčiūnas taip pat siūlė pasinaudoti Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai ir kelti klausimą dėl ES išlygos dėl skolinimosi gynybos poreikiams pratęsimo: „2028 metais baigiasi ES išlyga dėl skolinimosi gynybos poreikiams, tai yra lengvatinis skolinimasis, jis mums leidžia pasiskolinti pigiau. Labai noriu paklausti, ar dabar yra kokia nors iniciatyva Vyriausybėje, pavyzdžiui, finansų ministro, kad jis važiuotų į ES ir keltų klausimą, ar šią išlygą būtų galima pratęsti? Tą reikia daryti 2026 metais, o ne 2028 metais”.
Krašto apsaugos ministerija žada rudenį teikti Vyriausybei projektus, kurie turėtų pagerinti įsigijimų efektyvumą. Tačiau ekspertai ir politikai sutinka, kad be sisteminių procedūrų supaprastinimo, aiškių techninių reikalavimų ir glaudesnio koordinavimo tarp institucijų tikslų pasiekti bus labai sunku.
Situacija kelia klausimų dėl planavimo realistiškumo ir valdymo gebėjimų – artimiausiais mėnesiais sprendimai dėl procedūrų, finansavimo panaudojimo ir ES lygmens derybų gali tapti lemiami, ar Lietuva sugebės laiku sutelkti reikalingus pajėgumus.
