Vis daugiau tyrimų rodo, kad laikas, praleistas gamtoje, turi reikšmingą poveikį žmogaus fizinei ir psichologinei sveikatai. Nauja analizė, paremta plačia Jungtinės Karalystės gyventojų apklausa, atskleidė, kad aiškų savijautos pagerėjimą dauguma žmonių pradeda jausti nuo maždaug dviejų valandų gamtoje per savaitę. Šis statistinis apibrėžimas nepanaikina visų diskusijų apie priežastis ir pasekmes, tačiau suteikia praktinę gairę tiek asmenims, tiek sveikatos politikos formuotojams.
Tyrimo esmė ir duomenys
Tyrėjai analizavo 20 264 suaugusiųjų atsakymus iš Jungtinės Karalystės „Monitor of Engagement with the Natural Environment“ apklausos. Dalyviams buvo užduoti klausimai apie subjektyvią sveikatos būklę, gyvenimo pasitenkinimą ir apie tai, kiek laiko jie per paskutines septynias dienas praleido lauke bei gamtoje, neskaičiuojant kasdienių kelionių į parduotuvę ar laiko praleisto savo sode. Analizėje buvo kontroliuojami veiksniai, galintys paveikti rezultatus: lytis, savaitinis fizinio aktyvumo laikas, aplinkos nepritekliaus lygis, šuns turėjimas ir santykių statusas.
Ką reiškia „2 valandos per savaitę”?
Analizė parodė, kad reikšmingas subjektyvus sveikatos ir savijautos pagerėjimas buvo susijęs su mažiausiai dviem valandomis praleistomis gamtoje per savaitę. Trumpesnis laikas neparodė pastebimo efekto, o ilgesnis laikas didesnio papildomo poveikio negarantuoja. Svarbu pabrėžti, kad šias dvi valandas galima praleisti vienu kartu arba paskirstyti per kelis trumpus apsilankymus gamtoje – svarbiausia yra bendras laikas lauke.
Tyrimo autoriai pažymi, kad respondentų nurodytas sveikatos ir savijautos pagerėjimas po dviejų valandų gamtoje kas savaitę yra panašaus masto kaip skirtumai tarp gyventojų pagal nepritekliaus lygį ar socialinę klasę, taip pat panašus į poveikį, kurį suteikia rekomenduotinas fizinis aktyvumas per savaitę.
„Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl leisti laiką gamtoje yra sveika žmogaus fizinei sveikatai ir bendrai savijautai, įskaitant tai, kad kitaip žiūrima į gyvenimo aplinkybes, mažėja streso lygis, mėgaujamasi kokybiškai su šeima ir draugais praleistų laiku“, – sakė vienas iš tyrimo autorių profesorius Terry Hartigas.
„Naujausi duomenys suteikia vertingą pagrindą sveikatos priežiūros specialistams rekomenduoti daugiau laiko praleisti gamtoje ir taip pagerinti [fizinę](http://www.delfi.lt/temos/fizine-bukle/) ir psichologinę sveikatą“, – sakė jis.
Apribojimai ir perspektyvos
Tyrime akcentuojami keli reikšmingi apribojimai. Negalima visiškai atmesti atvirkštinio ryšio galimybės: „mes negalime atmesti galimybės, kad, bent jau iš dalies, toks ryšys yra dėl to, kad sveikesni ir laimingesni žmonės gamtoje praleidžia daugiau laiko”. Be to, duomenys buvo renkami remiantis vienos savaitės prisiminimais, o tai gali lemti atminties paklaidą ir apvalinimo efektą – žmonės dažnai nurodo apvalius laiko intervalus (pvz., valandą ar dvi), o ne tikslų minučių skaičių.
Nors šie apribojimai riboja priežasties ir pasekmės įrodymą, kaupiasi vis daugiau duomenų, rodantys, kad nuoseklus laiko praleidimas gamtoje gali būti vertingas visuomenės sveikatos priemonė. Tai atveria kelią įtraukti gamtos prieinamumo skatinimą į miestų planavimą ir sveikatos rekomendacijas.
Praktiniai patarimai
Norint pasiekti rekomenduojamas dvi valandas per savaitę, nebūtina vykti į tolimą žygį: trumpas pasivaikščiojimas parke per pietų pertrauką, savaitgalio pasivaikščiojimas su šeima, sodininkystė ar lauko sportas lengvai prisideda prie šio laiko. Reguliarumas ir sąmoningumas – svarbiausia: sąmoningai planuojami trumpi buvimo gamtoje momentai gali reikšmingai pagerinti savijautą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.