Tarptautinė „Hyrox“ fitneso varžybų etape Pekine užfiksuotas incidentas sukėlė aštrias reakcijas socialiniuose tinkluose ir plačias diskusijas apie sportininkų elgesį, renginių saugumo protokolus bei bendrą pagarbą varžybų dalyviams. Vaizdo įrašuose matyti, kaip viena iš favoričių rungties viduryje patyrė žarnyno nelaimingą atsitikimą ir, nepaisydama to, tęsė varžybas, naudojosi bendru inventoriumi ir pasiekė finišą.

Kas nutiko ir kodėl kilo skandalas
Incidentą sukėlė faktas, kad bendrai naudota įranga ir kiliminė danga buvo užteršta, o vaizdai plito internete. Organizatoriai teigė, kad paveiktos vietos buvo izoluotos, išvalytos ir dezinfekuotos, o užterštas inventorius išimtas. Visgi žiūrovams ir sportininkams kilo daug klausimų: ar pakanka esamų procedūrų, ar turėjo būti nutrauktas etapas, ar leistina leisti sportininkui tęsti varžybas, kai yra potenciali biokontaminacijos rizika.
Reakcijos ir vieši komentarai
Viešojoje erdvėje pasigirdo įvairių nuomonių. Tekstų autorė Fausta Marija Leščiauskaitė savo socialinio tinklo įraše aštriai kritikavo sportininkės sprendimą tęsti pasirodymą ir keliamą riziką aplinkiniams. Ji taip pat išsakė platesnę refleksiją apie gėdos bei asmeninės atsakomybės temas:

„Ar sportininkė, kuri apsidergusi tęsia ir laimi varžybas, gali būti valios, psichologinės tvirtybės ir ištvermės pavyzdys? Man veikiau – liūdnas šių laikų savanaudiškumo ir gėdos jausmo praradimo atspindys. O gėdos mums daug kur tikrai reikėjo atsisakyti. Kaip ir daug kur reikėjo atsisukti į save ir savo poreikius. Problema įvyko, kai sveikos nuovokos ir realaus savęs suvokimo stokojantys žmonės visa tai prisitaikė sau. Prisiminiau, kai prieš nemažai metų samdžiau šuniukams auklę, nes norėjau išvykti. Mėnesį porelė gyveno mano namuose, naudojo viską, ką panorėjo, gavo pusantro tūkstančio į rankas, Citybee pinigų ir dar lauktuvių vežiau, o tie ne tik namus nusiaubė, apsivogė, bet, svarbiausia, šunimis nesirūpino iki pavojingo lygio.
Ir tada mergina rašė postus apie tai, kaip jos metų tikslas – būti labiau savanaude, mažiau rūpintis kitais. Hahaha. Prisiskaičiusi motyvacinių _self-help_ knygų prisitaikė sau vargšutė. Kai viskas, ko jai realiai reikėjo, tai nustoti vaidinti auką, nors šiek tiek žvilgtelti į kitus ir pradėti prisiimti atsakomybę. Taip ir su gėda. Gėdos jausmas bendrai yra sveikas ir reikalingas. Bet ne visur, ne visada, ne bet kokiais masteliais. Atletei gėdos pritrūko. Nes anoks čia heroizmas nepaisyti kitų sąlygų. Infekcijų rizika. Fekalijomis apteršta technika, prie kurios liečiasi po jos išsirikiavę sportininkai. Bijau ir pagalvoti apie kvapelį. Net neabejoju, kad dalis sportininkų negalėjo finišuoti taip sėkmingai, kaip buvo pasiruošę, nes juos tiesiog supykino. Juk koks silpnumas gali apimti nuo šleikštulio. Galiu suprasti, dėl ko nutraukti varžybas jai būtų buvę be galo apmaudu. Aišku, kad apmaudu. Ir niekada gyvenime nesmerkčiau žmogaus už patį paleistų vidurių faktą. Tikrai siaubingai nesmagu, beliktų užjausti. Bet dabar užjaučiu visus sportininkus, kuriems teko būti šalia. Gal verta šiek tiek sveiko gėdos jausmo ir galvojimo apie kitus grąžinti į šį pasaulį. Nors šiek tiek“, – rašė ji.Organizatorių žingsniai ir reglamentavimo poreikis
„Hyrox“ pripažino protokolų neaiškumą, pažadėjo peržiūrėti biokontaminacijos bei medicininius reglamentus ir įvesti aiškesnes taisykles. Diskutuojama, ar reikia griežtesnių nuostatų dėl varžybų nutraukimo atvejų, ar aiškesnio inventoriaus izoliavimo, kas padėtų apsaugoti konkurentus. Kai kuriose publikacijose minėta, jog renginių taisyklės jau draudžia spjaudymą ar „valymo ant grindų“ praktiką, o pažeidimai gali užtraukti baudą ar diskvalifikaciją.
Šis atvejis parodė, kiek jautri gali būti riba tarp empatijos ir kolektyvinės saugos: viena vertus, fizinė nelaimė neturi būti smerkiama, kita vertus, bendros aplinkos saugumas turi būti prioritetas. Ateityje svarbu rasti mechanizmus, kurie užtikrintų pagarbą asmenims ir tuo pačiu – saugų sporto aplinką visiems varžybų dalyviams.




