VMI įžvelgia įtarimus dėl grynųjų pinigų aukų
Informacija apie grynaisiais pinigais finansuotą „Nemuno aušros“ rinkimų kampaniją kelia įtarimų, teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Nors inspekcijos jau atliktas vertinimas parodė, kad daugiau kaip 20 asmenų turėjo pakankamus pinigų likučius, jog galėtų skirti aukas partijai, pats faktas kelia klausimų.
„Vienareikšmiškai ir aiškiai pasakau – tai kelia įtarimų. Todėl tokiais atvejais, kai kyla įtarimų, mes atliekame vertinimą. Tiesa, skaičiavimas yra labai sudėtingas, ilgas ir darbui imlus, bet mes tą atliekame. (…) Kai įtarimai yra – mes darome gilesnes patikras ir vertiname, ar asmuo gali turimas sumas pagrįsti realiais pajamų šaltiniais“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo A. Klerauskas.
Jis prisiminė, kad praėjusios politinės kampanijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kreipėsi į VMI dėl daugiau kaip 20 asmenų vertinimo. Tuomet nebuvo nustatyta atvejų, kad turimas likutis visiškai neatitiktų asmens piniginių srautų. Tačiau, kaip teigia A. Klerauskas, viskas yra daroma pagal turimą VMI informaciją ir vertinimo metu nėra tikrinamas faktas, ar vertinami asmenys realiai turi tariamas lėšas.
„Pagrindinis uždavinys, kuris mums yra keliamas – vertinti, ar asmuo turėjo pakankamai pajamų aukai suteikti. Galiu pasakyti, kad tuomet, kai yra atliekama detali analizė konkrečioje situacijoje dėl konkretaus asmens, pagal VMI turimą informaciją, yra vertinama jo galimybė tokias lėšas sukaupti. Tiesa, nėra tikrinamas pats faktas, kad žmogus tą likutį turi“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas.
FNTT: tyrimai tęsiami, siūloma riboti grynųjų aukas
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir VMI atstovai patvirtina, kad šiuo metu dar yra atliekami kiti vertinimai bei tyrimai. Pasak FNTT vadovo Rolando Kiškio, tyrimai dėl „Nemuno aušros“ finansavimo šiuo metu yra atliekami, tad imtis įstatymų griežtinimo ar pertvarkos būtų skubota.
Kita vertus, jis neatmeta, kad reikėtų riboti galimybę skirti aukas politinėms organizacijoms grynaisiais pinigais.
„Turto tyrimas, kaip fenomenas, yra vienas iš prioritetų tiek mūsų tarnybai, tiek STT. Kas liečia partijų finansavimą, tam tikri vertinimai yra atliekami nuolat ir netgi šitais minėtais atvejais – mes juos atliekame, tačiau tyrimai nėra baigti. Dėl siūlymų griežtinti ar keisti tvarką – tai turėtų būti platesnė ir didesnė diskusija. (…) Manau, kad dabar dar būtų skubota, nes mes ir kitos tarnybos šiuo metu atliekame tyrimus“, – kalbėjo R. Kiškis. FNTT viršininkas pridūrė, kad asmeniškai pasisako už įnašų grynaisiais pinigais ribojimą.
Atnaujinti tyrimai ir žurnalistinės įžvalgos
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę atnaujino anksčiau pradėtą, bet nutrauktą tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ finansavimu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant įvertinti, ar ,,Nemuno aušrai“ 2024 m. Seimo rinkimų metu finansinę paramą teikę fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir tuo nepadarė nusikalstamos veikos.
Naujausias bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų. Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir verslo partneriai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė partijai.
Analogišku būdu partiją rėmė ir aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“. Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas anksčiau paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl partijos finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis. K. Žukauskas taip pat pastebėjo, kad Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampaniją rėmė galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys. VRK duomenimis, „Nemuno aušros“ pirmininkas prezidentinei kampanijai skyrė daugiau nei 13 tūkst. eurų asmeninių lėšų ir dar 24,5 tūkst. gavo iš kitų asmenų.
STT: politizuota VRK sudėtis trukdo kovoti su neskaidriu finansavimu
Viena iš kliūčių kovoti su neskaidriu partijų finansavimu yra politizuota Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudėtis, sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.
„Ikiteisminių tyrimų mes turime ir pavedimai yra, turėsime atsakyti į viską, kas čia buvo rašoma viešoje erdvėje. (…) Tačiau kai yra konkretūs pažeidimai, ką mes matome ir esame jau ir diskutavę, tai yra VRK sudėtis. Jeigu mes nukeliausime iki sprendimo priėmimo, susidursime su politizuota sudėtimi, ir iš esmės bus prabalsuota kitaip, negu kad, sakykime, objektyviai turėtų būti“, – per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį sakė pareigūnas.
E. Jablonskas priminė, kad STT jau 2021 metais teikė savo įžvalgas ir antikorupcijos vertinimus dėl VRK sudėties, tačiau Rinkimų kodeksas buvo priimtas į juos neatsižvelgus. Pagal Rinkimų kodeksą, VRK sudaro pirmininkas, kurio kandidatūrą teikia Seimo vadovas, po du narius siūlo prezidentas, teisingumo ministras ir Teisininkų draugija, o kitus narius – partijos, per pastaruosius Seimo rinkimus gavusios mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Nors VRK narius skiria ir atleidžia Seimas, dėl partijų deleguojamų narių parlamentarai nebalsuoja.
STT atstovo teigimu, jeigu partijos žinotų, kad dėl finansavimo pažeidimo neteks valstybės dotacijos, nedrįstų apeiti įstatymų.
„Jeigu atsirastų nors vienas sprendimas, kad yra panaikintas partijų finansavimas, tai tikrai būtų skaudus, bet konkretus pavyzdys nesukčiauti, negudrauti, nes reglamentavimas yra, mūsų manymu, iš atliktų analitinių tyrimų, iš strategų peržiūros, įvairių tų išvadų turime, yra pakankamai griežtas, bet faktas, viduje yra verslo žmonės, jie bando vis apeiti įstatymą, ieškoti kitų būdų. Bet jeigu mes ateisime prie sprendimo priėmimo (Vyriausioje rinkimų komisijoje), mes jo neturėsime“, – teigė E. Jablonskas. Antikorupcijos komisija svarstė Lietuvos tyrimų žurnalistų paviešintą informaciją apie galimus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimus.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.