Vokietija kartu su Nyderlandais, Suomija, Švedija, Danija ir Austrija pateikė Europos Sąjungai ultimatumą dėl būsimo daugiametės finansinės programos biudžeto. Šalys reikalauja reikšmingų išlaidų sumažinimų, teigdamos, kad dabartinė biudžeto koncepcija neatitinka naujų saugumo ir inovacijų prioritetų. Dėl šių reikalavimų kyla reali grėsmė, jog šiemet nebus pasiektas susitarimas dėl septynerių metų finansavimo.
Kas pareiškė reikalavimus ir ko jos nori
Ultimatą pasirašė šešios šalys: Vokietija, Nyderlandai, Suomija, Švedija, Danija ir Austrija. Jų pagrindinis argumentas — Europos Sąjungos išlaidų struktūra turi keistis. Kaip teigiama laiške, „turi būti iš esmės reformuotas. Turime priimti sprendimus“. Šios valstybės ragina peržiūrėti paramos sistemą, nukreipiant lėšas didesnei gynybos paramai ir inovacijų skatinimui, tuo pačiu mažinant tradicines tiesiogines subsidijas ar kitus ilgalaikius vykdymo mechanizmus.
Ką reiškia grėsmė blokuoti biudžetą
ES biudžetas turi būti patvirtintas visų valstybių narių vienbalsiai. Tokia procedūra reiškia, kad bet kuri šalis gali blokuoti susitarimą. Kaip sakė diplomatas, „Jeigu biudžeto išlaidos nebus sumažintos šimtais milijardų eurų, šiais metais susitarimo nebus“, – nurodė vienos iš šešių valstybių narių diplomatas. Nepriėmus biudžeto laiku, rizikuojama susidurti su trumpalaikiais finansavimo spragomis, o tai paveiktų paramos programas, investicijas į infrastruktūrą ir mokėjimus ūkininkams.
Derybų eiga ir numatomi sprendimai
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas deklaravo siekį pasiekti susitarimą iki metų pabaigos, tačiau tarp valstybių išlieka stiprios nuomonės priešpriešos. Laikinai ES Tarybai pirmininkaujanti šalis pažymėjo, kad dauguma valstybių išlieka prie dabartinio biudžeto projekto, tačiau artėjant viršūnių susitikimui spalio mėnesį bus pristatyta nauja derybų schema. Šioje schemoje bandys būti surasti kompromisai: kai kurios linijos gali būti sumažintos, kol kitos — papildomai finansuojamos dėl saugumo ar inovacijų prioritetų.
Galimos pasekmės ir politinis kontekstas
Ultimatumas atspindi platesnius politinius ir ekonominius iššūkius: augantį geopolitinį spaudimą, poreikį didinti gynybos išlaidas ir verslui reikalingas inovacijų finansavimas. Tuo pačiu metu kai kurios valstybės siekia išlaikyti solidarumo mechanizmus ir regionines investicijas. Jei kompromiso nebus, derybos gali užsitęsti, o politinis pasitikėjimas tarp narių — sumažėti, o toliau įtampa gali paveikti ne tik biudžeto priėmimą, bet ir platesnę ES bendradarbiavimo darbotvarkę.
Artimiausi mėnesiai bus lemiami: šalims teks apsispręsti, ar keisti prioritetus ir sumažinti išlaidas, ar rizikuoti blokuoti visą daugiametę finansinę programą.