Širdies ritmo sutrikimai: kai vaistai nepakankami, gelbsti stimuliatorius

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena dažniausių ir rimčiausių sveikatos problemų, o širdies ritmo sutrikimai yra dažnas žmogaus sveikatos sutrikimas, su kuriuo kreipiamasi į gydytojus. Širdies ritmo sutrikimai pasireiškia tiek labai greitu, tiek pernelyg lėtu širdies plakimu, ir tokiu būdu trukdo širdžiai efektyviai pumpuoti kraują visam organizmui. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas dr. Jonas Jarašūnas paaiškina, kad pagrindinė didėjančio šių ligų sergamumo priežastis yra ilgėjanti gyvenimo trukmė – senstant daugiau žmonių susiduria su širdies laidžiosios sistemos pokyčiais, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą gydymą bei gyvenimo kokybę šiems pacientams.

Širdies laidžiosios sistemos pokyčiai ir jų pasekmės

Laidžioji sistema, atsakinga už elektros impulsų generavimą ir jų perdavimą širdies raumenims, su amžiumi natūraliai silpsta. Tokiais atvejais širdis gali plakti per lėtai (bradikardija) arba per greitai (tachikardija), o tai gali sukelti sąmonės praradimą, nuovargį, silpnumą ir kitus sveikatos sutrikimus. Vaistų terapija dažnai yra pirmas gydymo būdas, tačiau ne visada ji efektyvi – ypač tada, kai pulsas yra per menkai dažnas. Tokiais atvejais vienintelė veiksminga pagalba yra širdies stimuliatoriaus implantacija.

Kas yra širdies stimuliatorius ir kaip jis veikia?

Širdies stimuliatorius – tai mažas, šiuolaikinis elektroninis prietaisas, kuris generuoja elektros impulsus, skatinančius širdies raumenį susitraukti tinkamu dažniu. Šis prietaisas užtikrina širdies ritmą, reikalingą normaliai kraujotakai palaikyti ir užkerta kelią pavojingoms sveikatos komplikacijoms. Stimuliatorius dažniausiai rekomenduojamas pacientams, kurių širdies pulsas yra pernelyg retas ir vaistai nesugeba jo pakankamai padidinti, tačiau retais atvejais jis yra naudojamas ir sumažinti pernelyg didelį pulsą bei kartu atliekama laidžiosios sistemos radiodažninė abliacija.

Širdies stimuliatoriaus implantavimo eiga

Implantavimo procedūra yra saugi, dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje ir trunka nuo pusvalandžio iki dviejų valandų, priklausomai nuo prietaiso tipo.

Gydytojas per veną įveda laidus į širdies raumenis ir prie jų prijungia stimuliatorių, kuris yra maždaug 4–5 cm pločio ir mažiau nei 1 cm storio, jį patalpina po oda virš raumens, dažniausiai po kairiuoju raktikauliu. Po operacijos pacientas dažniausiai jau tą pačią dieną gali judėti ir jau po kelių savaičių grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Šis metodas leidžia greitai ir efektyviai atstatyti širdies ritmo normalumą, gerinti bendrą savijautą ir užtikrinti pilnavertį gyvenimą.

Kasmetinė priežiūra ir gyvenimas su stimuliatoriumi

Implantuotas stimuliatorius reikalauja nuolatinės priežiūros, atitinkamai reguliariai lankantis pas gydytoją. Pirmasis patikrinimas atliekamas po 1–3 mėnesių, o vėliau – ne rečiau kaip kartą per metus. Specialisto vizito metu per kompiuterinę programą tikrinami prietaiso parametrai, baterijos likutis ir pacientų savijauta. Pacientams nereikia bijoti – šiuolaikiniai stimuliatoriai yra itin pažangūs, sukurti taip, kad gyventi su jais būtų kuo patogiau. Tokie prietaisai leidžia netgi atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus, tačiau apie širdies stimuliatoriaus buvimą visada būtina informuoti medicinos specialistus.

Baterijos veikimo laikotarpis paprastai trunka apie dešimtmetį, tačiau jis labai individualus, priklausantis nuo stimuliatoriaus naudojimo intensyvumo. Kai baterija artėja prie pabaigos, planuojama paprasta keitimo operacija, atliekama senosios implantuotos dalies vietoje. Po operacijos pacientas greitai atgauna įprastą gyvenimo ritmą ir gali tęsti kasdienę veiklą.

Gyvenimas su širdies stimuliatoriumi dažniausiai ženkliai pagerina žmogaus savijautą: didėja energijos lygis, gerėja fizinio aktyvumo tolerancija, o pats pavojaus jausmas dėl ritmo sutrikimų dažnai sumažėja. Dėl to svarbu nuolat laikytis gydytojų rekomendacijų ir reguliariai lankytis priežiūros vizituose, kurie užtikrina širdies stimuliatoriaus veikimą ir paciento saugumą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 5 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *