Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu Madjaras, kurio vadovaujamos bepiločių sistemų pajėgos tapo vienu iš svarbiausių Ukrainos karinių inovacijų žaidėjų, išsakė aštrias pastabas apie karo raidą ir Aljanso pasirengimą. Jo vertinimu, „Nuostolių tempas sparčiai auga” – taip jis apibūdino Rusijos kariuomenės patiriamus nuostolius, kurie nuo rugpjūčio esą padidėjo apie 25 proc. Brovdis perspėja, kad Kremliaus vadovas greičiausiai imsis naujos mobilizacijos, o į frontą gali atvykti apie 300 tūkst. papildomų karių.
Dronų taktika ir poveikis frontui
Brovdis tvirtina, kad jo vadovaujamos pajėgos sugeba nuolat veikti taktiškai ir efektyviai: „Mes apsikeitėme vos keliais sakiniais, o dar 18 šunsnukių užbaigė savo istorijas „specialiojoje karinėje operacijoje”. Jis taip pat sakė, jog kasdien jo kariniai daliniai sunaikina tiek priešo, kiek sudaro vieną batalioną. Šios operacijos, pasitelkiant tiek komercinius, tiek modifikuotus bepiločius orlaivius, pakeitė kovos pobūdį, leidžiant ukrainiečiams smogti giliau į priešo linijas ir logistikos grandis.
Madjaras atkreipia dėmesį į technologinį cikliškumą: „Dronas yra trečiojo tūkstantmečio maras, ir sakydamas tai aš visiškai nedramatizuoju.” Jis pabrėžia, kad nors viena pusė įgyja pranašumą, kita greitai išmoksta ir reaguoja, todėl kova už technologijų pažangą yra itin intensyvi. Remiantis jo teiginiais, dideli smūgiai energetikos ir komerciniams objektams 2026 m. parodė, kad ukrainiečių dronų operacijos pasiekė net 3 000 km atstumą nuo sienos, įtraukdamos į taikinius Rusijos naftos pramonę ir logistikos centrus.
Kritika NATO ir strateginės pasekmės
Brovdis reiškė nusivylimą, kad galingiausios Aljanso struktūros ne visuomet adekvačiai reaguoja į naujas grėsmes: „Turiu retorinį klausimą NATO generolams: ar esate visiškai tikri, kad su tuo susidorosite? Atsakyti nebūtina”. Jis perspėja, kad kol politikai Aljanse vyks diskusijos arba bus aptariamos tik ganytos frazės, organizacija gali išlikti silpna atsvarai prieš Rusijos provokacijas.
Pasak jo, Kremlius gali bandyti išprovokuoti incidentus NATO teritorijoje, siekdamas išbandyti kolektyvinę gynybą ir sowerti paramos vieningumą tarp valstybių narių.
Asmeninė Brovdis istorija – nuo grūdų prekybininko iki dronų pajėgų vado – iliustruoja, kaip civilinės iniciatyvos ir improvizacija tapo karo modernizacijos varikliu: jis pradėjo nuo komercinių dronų ir per eksperimentus bei inžinerinę kūrybą sukūrė sudėtingas taktikos schemas. Dėl savo veiklos jis tapo prioritetiniu taikiniu: už informaciją apie jo buvimo vietą Kremliaus pusė pasiūlė didelį atlygį.
Apibendrindamas, vadas perspėja: „Laikas pokštams baigėsi” ir dar kartą kartoja, kad karas keičia diplominės ir karinę tikrovę, todėl būtinos greitos inovacijos, efektyvi gynyba ir tikri sprendimai, o ne vien retorinės deklaracijos. Jo kalba – ir įspėjimas, ir kvietimas veikti tiek kariškiams, tiek šalių politikams.