Plečiantis turizmui ir atsirandant vis daugiau galimybių keliauti į tolimas, egzotiškas šalis, iškyla ir naujų iššūkių. Vienas iš jų – maliarija, liga, kuri kelia vis daugiau sunkumų keliautojams. Deja, stebima ir maliarijos sukėlėjų atsparumo vaistams didėjimo tendencija, todėl kelionės į kai kurias subtropines šalis tampa vis pavojingesnės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) ilgametės stebėsenos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 2 iki 8 įvežtinės maliarijos atvejų. Dažniausiai į mūsų šalį ši liga atkeliauja iš Afrikos šalių, pasireiškianti tropine maliarijos forma.
Kaip plinta maliarija ir kas ją sukelia?
Maliariją sukelia kraujo pirmuonys, žinomi kaip Plasmodium. Šiuos ligos sukėlėjus paprastai perneša Anopheles genties uodai. Retesniais atvejais sukėlėjai gali būti perduoti per užkrėstą kraują (pvz., iš donoro, kuris yra parazitų nešiotojas), per užkrėstus medicininius instrumentus. Endeminėse vietovėse taip pat pasitaiko įgimtos maliarijos atvejų, kai parazitai užkrečia vaisių per pažeistą placentą arba gimdymo metu.
Maliarijos simptomai: į ką atkreipti dėmesį?
Maliarijos inkubacinis periodas gali trukti nuo vienos iki kelių savaičių, o kartais – ir daugiau nei metus, priklausomai nuo sukėlėjo rūšies. Paprastai maliarija pasireiškia staigiu karščiavimo priepuoliu. Jis prasideda šalčio krėtimu, vėliau kūno temperatūra pakyla iki 40–41°C. Ligonis jaučia stiprius galvos ir raumenų skausmus, gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas. Karščiavimas tęsiasi 3–4 valandas, po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja ir jaučia didelį silpnumą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad keliaujant į tropines ar subtropines egzotines šalis visada išlieka maliarijos rizika, todėl itin svarbu žinoti apie profilaktikos priemones.
Svarbiausia: kaip apsisaugoti nuo maliarijos?
Vykstantiems į šalis, kuriose plačiai paplitusi maliarija, patariama imtis šių atsargumo priemonių:
- Vaistų vartojimas. Reguliarus vaistų vartojimas yra viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, ypač kelionėse. Šiuos vaistus paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualią susirgimo riziką, galimus šalutinius reiškinius, lydinčius susirgimus ir žmogaus amžių.
- Laikas. Vaistus būtina pradėti vartoti prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną (ne vėliau kaip 1–2 dienas iki išvykimo), visą buvimo endeminėje vietovėje laiką ir, grįžus iš kelionės, dar tam tikrą laikotarpį (trukmė priklauso nuo vartojamo vaisto).
- Apsauga nuo uodų. Vietovėse, kur plinta maliarija, būtina saugotis uodų įgėlimų. Atkreipkite dėmesį, kad uodai užsikrečia, siurbdami sergančiojo maliarija kraują ir kartu su juo įsisiurbdami maliarijos sukėlėjų. Naudokite repelentus, miegokite po tinkleliais nuo uodų.
- Medicininė pagalba. Jei sugrįžus iš kelionės ar būnant endeminėje vietovėje pakyla temperatūra, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir jį informuoti, kad lankėtės maliarijos paplitimo šalyje.
Maliarijos mastas pasaulyje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maliarija išlieka didelė globali problema. 2020 metais 85 šalyse buvo užregistruota 241 milijonas naujų maliarijos atvejų ir 627 tūkstančiai su maliarija susijusių mirčių. Daugiau nei du trečdalius šių mirčių sudarė vaikai iki 5 metų amžiaus, gyvenantys Afrikos regiono šalyse. Ši statistika pabrėžia prevencijos ir sąmoningumo svarbą, siekiant apsaugoti save ir artimuosius nuo šios pavojingos ligos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.