Artėjanti žiema žada būti sudėtinga daugeliui Lietuvos namų ūkių ir verslų. „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja didelę tikimybę, kad dėl tarptautinių geopolitinių įtampų ir kuro rinkos svyravimų galimi eksporto apribojimai, kurie padidintų dyzelino kainas visame žemyne. Tai tiesiogiai paveiktų transporto, žemės ūkio ir šildymo kaštus, o kartu stiprintų infliacines tendencijas.
Analitiko vertinimu, JAV sprendimas apriboti dyzelino eksportą gali būti priimtas kaip prioritetinis žingsnis prieš vidurio kadencijos rinkimus, siekiant užtikrinti vietos rinkos stabilumą. Toks scenarijus, pasak A. Izgorodino, nėra grynai teorinis:
„Sakyčiau, tikimybė, kad tam tikra forma toks ribojimas (dėl eksporto – ELTA) bus įvestas, yra apie 70 proc. (…) (JAV prezidentas nori – ELTA) parodyti, kad jis rūpinasi savo gyventojais ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Tam reikalingas konkretus žingsnis. Todėl sakyčiau, kad maždaug 70 proc. tikimybė tikrai yra. Tačiau vargu ar toks sprendimas būtų panacėja pačiai Amerikai”, – tinklalaidėje „politika.lt” kalbėjo A. Izgorodinas.
Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams?
Jeigu JAV imtųsi eksporto apribojimų, dyzelino tiekimo grandinės pajustų papildomą spaudimą, o kainos biržose kiltų. Nors Europa šiandien turi didesnes atsargas nei anksčiau, tai gali reikšti tik laikiną apsauginį efektą: atsargos greitai susitrauktų, o ilgesnės trukmės pasikeitimai rinkoje atsispindėtų vartotojų kainose. Tai paveiktų ne tik tiesioginius kuro pirkėjus, bet ir prekių logistiką, maisto produktų kainas bei šildymo sąnaudas žiemos metu.
Makroekonominis kontekstas ir rizikos
Izgorodinas taip pat atkreipia dėmesį į platesnį ekonomikos foną: pasaulinis augimas išlieka netolygus, Kinijos augimo tempas lėtėja, o Europos atsigavimas gali būti laikinas. Vienintelė stipri ir tvari varomoji jėga – JAV ekonomika, kuriai didelį impulsą teikia investicijos į dirbtinį intelektą. Tačiau net ir Jungtinėse Valstijose didesnė dalis ekonomikos šakų išlieka stagnuojanti, todėl pasauliniai iššūkiai gali suaktyvėti staiga.
Tokios sąlygos reiškia didesnį infliacijos laikinos arba ilgalaikės paspartėjimo riziką Europoje, įskaitant Lietuvą. Brangesnis kuras didina energijos kainas, o tai savo ruožtu didina šildymo išlaidas namų ūkiams ir eksploatacines sąnaudas verslui. Geopolitinės įtampos, pavyzdžiui, karo Ukrainoje tęsinys ar kiti regioniniai konfliktai, toliau gali destabilizuoti tiekimo grandines.
Kaip pasiruošti ir kokios priemonės gali padėti?
Valstybėms ir namų ūkiams rekomenduojama ruoštis keliais lygmenimis: didinti energetinį efektyvumą, diversifikuoti energijos šaltinius, aktyviau naudoti atsinaujinančią energiją ir skatinti valstybines paramos priemones tiems, kuriems šildymo kaštų šuolis yra socialinė problema. Verslams svarbu peržiūrėti logistikos maršrutus, optimizuoti kuro vartojimą ir apsvarstyti ilgalaikes tiekimo sutartis, kurios gali sumažinti kainų svyravimo riziką.
Apibendrinant, artėjanti žiema gali pareikalauti didesnio atsargumo tiek iš politikų, tiek iš gyventojų: aiškių priemonių derinys ir individualūs taupymo sprendimai padės sušvelninti smūgį šeimų biudžetams.