Vilniaus Žalgirio klinikoje apsilankiusi pacientė Eglė jautriai išgyveno ne tik savo, bet ir sergančio sūnaus situaciją, kai tiek gydytojas, tiek slaugytoja nesugebėjo komunikuoti lietuvių kalba. Šis netikėtas ir nemalonus išgyvenimas tapo rimtu signalas apie kalbos naudojimo trūkumą svarbiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Atvykusi iš Druskininkų su sūnumi, kuriam prireikė skubios odontologinės pagalbos, Eglė buvo šokiruota, kad viešojoje įstaigoje nėra galimybės bendrauti valstybine kalba. Tiek budintis gydytojas, tiek slaugytoja kalbėjo tik rusiškai, o tai sukėlė nemažai komunikacinių sunkumų ir nepasitenkinimą. Tokia situacija ypač skausminga tuo metu, kai reikalinga skubi ir aiški informacija apie vaiko būklę ir gydymą.
Kalbos barjeras ir jo pasekmės sveikatos priežiūroje
Ne tik bendravimas, bet ir raštiški dokumentai, kaip receptas, buvo parengti su klaidomis, dėl ko kilo problemų vaistinėje. Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu tiksliai ir teisingai pateikti medicininę informaciją, tokie neatitikimai gali sukelti pavojų pacientų sveikatai. Eglės patirtis atskleidžia platesnę problemą – lietuvių kalbos trūkumą medicinos įstaigų darbuotojų kasdienėje veikloje.
Eglė savo patirtį aprašė socialiniuose tinkluose, retoriškai klausdama, ar tikrai yra teisinga, jog valstybės įstaigoje nebūtų numatyta darbuotojų, su kuriais pacientai galėtų bendrauti lietuviškai. Tai kelia ne tik praktinių problemų, bet ir skatina diskusijas apie valstybinės kalbos svarbą, ypač viešajame sektoriuje, kuriame paslaugos turi būti prieinamos ir suprantamos visiems piliečiams.
Klinikos atsakymai ir kontekstas
Žalgirio klinikos vadovas gydytojas Dalius Matkevičius aiškina, kad savaitgaliais, dėl didelio pacientų srauto ir sudėtingų atvejų, darbo pamainos yra organizuojamos taip, kad jam teko dirbti kartu su ukrainiečių gydytoju ir asmens priežiūros specialiste. Ši situacija nebuvo dažna, o klinika pabrėžia, kad visi pacientai gavo kokybiškas paslaugas pagal teisės aktus.
Nepaisant to, pripažįstama, kad paslaugos nebuvo suteiktos lietuvių kalba, kas sukėlė pacientės nepasitenkinimą.
Gydytojas dar atskleidžia, kad ukrainiečių specialistai, gavę licencijas verstis gydytojo praktika Lietuvoje, turi išmokti lietuvių kalbą per dvejus metus, tad kalbos mokymasis yra šių specialistų prioritetas. Tokios supaprastintos licencijavimo tvarkos siekia integruoti medicinos specialistus į Lietuvos sveikatos sistemą ir suteikti daugiau pagalbos galimybių.
Valstybinės kalbos svarba ir pacientų teisės
Ši istorija pabrėžia ne vien komunikacijos trūkumo, bet ir platesnį klausimą – paciento teisę į informaciją valstybine kalba. Lietuvos įstatymai užtikrina teisę gauti paslaugas lietuvių kalba, o medicinos sritis čia nėra išimtis. Kartais personalo kalbos įgūdžių spragos gali sukelti nepasitenkinimą ir net trukdyti užtikrinti, kad pacientas gautų tinkamą ir saugią medicinos pagalbą.
Ši situacija skatina diskusijas apie kalbos politiką medicinos įstaigose, darbuotojų kalbinius reikalavimus ir pacientų teisę jaustis suprasti ir gerbti. Lietuvoje svarbu išlaikyti balanso tarp įvairių bendruomenių integracijos ir valstybės kalbos išlaikymo, ypač kritinėse srities kaip sveikatos apsauga, kur komunikacija yra gyvybiškai svarbi.
Galima tikėtis, kad tokie atvejai skatins permąstyti darbo organizavimą sveikatos įstaigose, stiprinant lietuvių kalbos mokymą ir užtikrinant, kad kiekvienas pacientas galėtų jaustis saugus ir gerai aptarnautas, nepriklausomai nuo personalo kilmės ar kalbos įgūdžių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.