Alytaus šaldytuvų gamykla „Snaigė“, veikusi nuo 1963 metų ir ilgą laiką buvusi vienintelė tokia Baltijos šalyse, pradeda nemokumo procedūrą. Rugsėjo 30 d. į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės generalinis direktorius Darius Varnas. Šiuo metu „Snaigės” įsipareigojimai viršija 12 mln. eurų, o pernai bendrovė patyrė 670 tūkst. eurų nuostolių.
Finansinė padėtis ir restruktūrizavimo istorija
Per pastaruosius metus įmonė susidūrė su nuolatiniu apyvartinių lėšų stygiumi ir ribota prieiga prie kreditų, todėl sprendimas kreiptis dėl nemokumo procedūros buvo priimtas siekiant stabdyti tolesnius nuostolius. Anksčiau, 2022 metų rudenį, dėl finansinių sunkumų „Snaigei” buvo iškelta restruktūrizavimo byla: tuo metu skola siekė apie 18 mln. eurų. Vėliau dalis akcijų perėmė Lietuvos skolų valdymo įmonės antrinė bendrovė, iki 2023 metų rugsėjo įsigijusi 91,1 proc. akcinio paketo, tačiau pertvarkos procesai nepanardino į stabilumą.
„Per lėtai ir per mažai – tikriausiai taip galima būtų apibūdinti pastarųjų metų pastangas pertvarkyti „Snaigę“ ir rasti jos produkcijai vietą itin smarkiai pasikeitusioje globalioje rinkoje. Manau, kad strategija gaminti mažiau, tačiau labiau specializuotos ir aukštesnės pridėtinės vertės produkciją buvo teisinga, tačiau įmonę slėgė ankstesnių savininkų sukaupti įsipareigojimai, nuolatinis apyvartinių lėšų stygius ir ribota prieiga prie kreditų, todėl pastangos optimizuoti ir pertvarkyti veiklą nedavė laukto rezultato. Įmonės vadovo pareiga vykdyti įsipareigojimus darbuotojams ir partneriams, tačiau jis taip pat turi prievolę stabdyti grimzdimą į nuostolius, jei nėra objektyvių ir aiškiai prognozuojamų perspektyvų išgelbėti bendrovę“, – sakė „Snaigės“ generalinis direktorius Darius Varnas.
Verslo modelio pokyčiai ir užsienio rinkos poveikis
Įmonės vadovybė pastaraisiais metais bandė persiorientuoti nuo masinės buitinių šaldytuvų gamybos į specializuotą medicininių šaldytuvų ir monoblokų gamybą – rinkos segmentą, kuriame, nors maržos ir didesnės, apimtys ženkliai mažesnės.
„Manau, kad naujų savininkų siekis keisti gamybos profilį buvo svarbus ir reikalingas žingsnis. Dėl nelygių konkurencijos sąlygų su Azijos ir Turkijos gamintojais buvo priimtas sprendimas atsisakyti buitinių šaldytuvų gamybos ir imtis specializuotos medicininių šaldytuvų ir vadinamųjų monoblokų gamybos. Tai pelningesnė, tačiau gerokai mažesnės apimties veikla. Susiję straipsniai Mažesnės gamybos apimtys leido optimizuoti resursus, sumažinti sąnaudas, parduoti dalį turto ir po truputį judėti į priekį. Nauja produkcija turėjo gerų perspektyvų ir Ukrainos rinkoje, tačiau vietos partneriai tiesiogiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos ir tai labai apsunkino bendradarbiavimą. Nepaisant pastangų, šiandien pripažįstame, kad anksčiau sukauptų problemų ir skolų kupra tapo per sunki, o pertvarkos procesai, deja, truko pernelyg ilgai“, – pridūrė D. Varnas.
Ką reiškia darbuotojams ir kreditoriams
Istoriniu didžiausiu aktyvumu „Snaigė“ galėjo pagaminti iki 550 tūkst. įrenginių per metus ir to laikotarpiu įmonėje dirbo apie 650 žmonių. Šiuo metu darbuotojų skaičius sumažėjęs iki 190, ir visi jie gaus atleidimo lapelius. Teismui pritarus bankroto procedūrai, su darbuotojais ir kreditoriais bus atsiskaitoma pagal Nemokumo įstatyme numatytą tvarką: pirmiausia patenkinami užtikrinti reikalavimai, vėliau – kiti kreditoriai, o darbuotojų reikalavimai (neatlyginti atlyginimai, išeitinės išmokos) turi prioritetą pagal nustatytus reikalavimus.
Praktiniais klausimais darbuotojams verta kreiptis į darbo biržą dėl socialinių išmokų ir užimtumo paslaugų, taip pat tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos jų darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos. Kreditoriams reikėtų stebėti teisminių reikalavimų terminus ir turto įvertinimo eigą, nes „Easy Debt Service“ reikalavimai anksčiau siekė 10 mln. eurų, o dabar nurodoma suma apie 3,8 mln. eurų, užtikrinta hipotekomis.
Bankroto procedūra uždarys ilgą „Snaigės“ istorijos etapą, tačiau kartu atveria klausimus dėl regiono pramonės ateities, galimų investuotojų ir darbo vietų atkūrimo mechanizmų. Viešosios institucijos ir verslo bendruomenė turės ieškoti sprendimų, kaip paskatinti naujas investicijas Alytuje ir užtikrinti darbuotojų perkvalifikavimą bei socialinę apsaugą.