Nerimas dėl galimo maro protrūkio Rusijos Irkutsko srityje auga po jaunų moterų mirties ir kelių ligoninių paskelbto karantino. Oficialios institucijos teigia, kad situacija stabili ir kad tiesioginių įrodymų apie marą nėra, tačiau aplinkybės, izoliacijos priemonės ir sveikatos specialistų pranešimai kelia papildomų klausimų. Buvo pranešta, kad mirė 28-erių laboratorantė, kuri dirbo Kovos su maru institute, o dalis jos kontaktų buvo izoliuoti.
Kas žinoma apie įvykį
Pagal viešus pranešimus, moteris hospitalizuota dėl sunkaus plaučių uždegimo ir mirė po kelių dienų. Atsirado dvi versijos: kad ji grįžo iš užsienio ir susirgo natūraliai, arba kad laboratorijos incidento metu galėjo būti pažeistas saugumas ir išsiliejęs patogenas. Rusijos visuomenės sveikatos tarnyba „Rospotrebnadzor“ teigia, kad mirusios moters organizme neaptikta mikroorganizmų, susijusių su jos profesine veikla, o regiono padėtis yra stabili. Tuo pačiu keliems medicinos įstaigoms taikytos karantino priemonės — uždarytos arba ribotos kelios ligoninės, kai kuriuose miestuose įvestas reikalavimas dėvėti kaukes.
Verygos pozicija ir viešas nerimas
Buvo viešai paskelbtos kritiškos nuomonės iš specialistų ir politikų, tarp jų ir buvusio sveikatos apsaugos ministro, europarlamentaro Aureliaus Verygos. Jis socialiniame tinkle suabejojo oficialia versija ir iškėlė grėsmingesnę prielaidą. Verygos žodžiai išliko vieši ir turi būti cituojami identiškai:
“Kas ir kodėl [Rusijoje] tyrinėja maro sukėlėją? Ar reikia tikėti sudužusio mėgintuvėlio istorija? Aš netikiu nei taikiais tyrinėjimo tikslais, nei pasakomis apie sudužusius mėgintuvėlius maro laboratorijoje. Nei apie teiginius, kad mirė vienas žmogus”, – rašo A. Veryga.
Jis taip pat pabrėžė galimą platesnį mastą: “Mano prielaida apie tyrimus būtų daug niūresnė. Jei ten kažkas kažką „tyrinėjo“ bakteriologinio ginklo tyrimo tikslais ir tie „taikūs tiriamieji“ ištrūko, tai ten yra ir bus ne viena mirtis.
Ir tai, kad pas juos pačius jau cirkuliuoja informacija, daug pasako”, – teigė A. Veryga.
Maro pobūdis ir sveikatos apsaugos priemonės
Maras, kurį sukelia bakterija Yersinia pestis, gali pasireikšti skirtingomis formomis: bubonine, sepsine, faringine ir plaučių (pneumonine). Plaučių forma yra ypač pavojinga, nes ji perduodama žmogus–žmogui per kvėpavimo takų išskyras ir gali sukelti sunkią pneumoniją per 24 valandas nuo užsikrėtimo. Ankstyvas gydymas antibiotikais ir izoliuotos priemonės itin svarbūs norint sumažinti mirtingumą.
Ką verta žinoti gyventojams
Kol kas oficialios institucijos ragina laikytis ramybės ir vykdyti rekomendacijas: stebėti sveikatą, kreiptis į gydytojus pajutus aukštą temperatūrą, kosulį ar kvėpavimo sutrikimus, laikytis higienos ir, esant nurodymams, laikytis karantino. Sveikatos apsaugos sistemos taip pat privalo užtikrinti skaidrų informacijos srautą ir nepriklausomus tyrimus, kad visuomenė gautų patikimą informaciją apie rizikas ir priemones.
Tarptautinė bendruomenė ir ekspertai stebi pokyčius regionuose, kur taikomos izoliacijos priemonės. Jei paaiškėtų, kad prie protrūkio prisidėjo laboratorinis incidentas, tai reikštų platesnes juridines, saugumo ir sveikatos priežiūros pasekmes. Todėl svarbu ne tik gydyti įtariamus atvejus, bet ir greitai vykdyti epidemiologinius tyrimus, skaidriai komunikuoti ir taikyti prevencines priemones, kad būtų apsaugoti gyventojai.
Ką manote apie šį straipsnį?
Ačiū už jūsų reakciją!