Aukštas kraujo spaudimas dažnai suvokiamas kaip neišvengiama senėjimo pasekmė, tačiau suvokimas apie priežastis ir veiksmus gali reikšmingai pakeisti riziką. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas LRT laidoje „Klauskite daktaro“ pabrėžia, kad net ir sulaukus 55 metų galima imtis priemonių kraujospūdžiui valdyti. Straipsnyje aptariamos penkios mažiau žinomos, bet reikšmingos priežastys, kurias verta žinoti kiekvienam.
Amžius: kada rizika išauga
Sulaukus 55-erių metų amžiaus neišvengiamai atsiranda 90 proc. tikimybė turėti aukštą kraujo spaudimą. Tai nereiškia, kad nėra ką daryti: reguliarūs medicininiai patikrinimai, gyvenimo būdo pokyčiai ir, esant poreikiui, medikamentinis gydymas gali ženkliai sumažinti komplikacijų riziką. Svarbu matuoti kraujospūdį namuose ir aptarti rodiklius su šeimos gydytoju.
Plastikinės pakuotės ir cheminės medžiagos
Ši priežastis daugelį gali nustebinti, tačiau moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp tam tikrų plastiko komponentų ir padidėjusio kraujospūdžio. „Galbūt sunku patikėti, tačiau kraujo spaudimą kelia plastiko pakuotės. Moksliniais tyrimais jau patvirtinta, kad pakuočių plastike esantis cheminis junginys bisfenolis turi įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui. Geriau vengti maisto ir gėrimų tokiose pakuotėse, ypač jei produktai patiekiami šilti“, – tvirtina medikas. Praktikoje verta rinktis stiklinius arba nerūdijančio plieno indus ir vengti kaitintos ar ilgai laikomos maisto pakuotės plastike.
Cukrus ir fruktozė — stealth priešininkai
Tradiciškai kalbant apie kraujospūdį daug dėmesio skiriama druskai, tačiau A. Unikausko teigimu, didesnį pavojų gali kelti cukrus, ypač fruktozė. Perdirbtas maistas ir saldinti gėrimai praturtinti pridėtiniu cukrumi ir fruktoze, kurios skatina svorio didėjimą, uždegiminius procesus bei insulinorezistentiškumą — visa tai prisideda prie arterinio spaudimo augimo. Mažinti pridėtinio cukraus vartojimą ir rinktis natūralų, minimaliai perdirbtą maistą yra vienas iš efektyvių profilaktikos žingsnių.
Miego sutrikimai: apnėja ir kiti pavojai
Miego kokybė tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Pasak profesoriaus, ypač reikšminga yra miego apnėja, kuri sukelia naktinius kraujo spaudimo šuolius ir ilguoju laikotarpiu prisideda prie hipertenzijos vystymosi. „Šį sutrikimą galima atpažinti iš sumažėjusio svorio, o išsigydyti galima chirurginiu ar kitokiu gydytojo skirtu gydymu“, – sako daktaras. Jei jaučiate stiprų miego užtęsimą, knarkimą ar dienos mieguistumą, verta kreiptis į miego specialistą — tyrimai ir gydymas gali ženkliai pagerinti būklę.
Vienatvė ir socialinis palaikymas
Emocinė gerovė turi aiškų fiziologinį atspindį. A. Unikausko teigimu, vienatvė gali būti ne tik psichologinė, bet ir fizinė rizikos priežastis: „Čikagos medicinos universiteto profesorė penkerius metus tyrė ir nustatė tiesioginį ryšį tarp vienatvės ir padidėjusio kraujo spaudimo. Tai paaiškinama paprastai – kai žmogus leidžia laiką su artimaisiais, jis jaučiasi atsipalaidavęs. Kai lieka vienas, sumažėja pasitikėjimas, laimė, padidėja stresas ir pakyla kraujo spaudimas“, – aiškina A. Unikauskas. Siekiant mažinti riziką, rekomenduojama palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti bendruomenėje ir kreiptis pagalbos, jei jaučiamas izoliacijos jausmas.
Apibendrinant: nors tam tikri veiksniai gali didinti kraujospūdį, daugumą rizikų galima mažinti tinkamu gyvenimo būdu, prevencinėmis priemonėmis ir medicinine priežiūra. Reguliarūs matavimai, maisto pasirinkimai, miego higiena ir socialinė parama – praktiniai žingsniai, kurie gali ženkliai pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.