Artėjant peršalimų ir gripo sezonui vėl suaktyvėjo diskusija dėl nedarbingumo tvarkos: buvusi sveikatos apsaugos ministrė, dabar premjero patarėja Marija Jakubauskienė, siūlo leisti susirgusiems darbuotojams pirmas dvi dienas sirgti be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Už šias dienas iš pradžių mokėtų darbdavys. Idėja sulaukia tiek palaikymo, tiek kritikos — svarstoma apie galimus piktnaudžiavimus ir administracinės naštos mažinimą.
Ką siūloma ir kokie argumentai
Siūloma tvarka leistų darbuotojui nesikreipti pas gydytoją dėl lengvų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pirmosiomis ligos dienomis. Pagal siūlymą darbdavys turėtų nuspręsti, ar darbas iš karto reikalauja nedarbingumo pažymėjimo, ar leisti darbuotojui porą dienų pasveikti namuose. Jakubauskienė tvirtina: „Prašymas yra, kad darbdavys nuspręstų, ar yra reikalingas šeimos gydytojo nedarbingumas, ar ne“.
Tokio modelio šalininkai pabrėžia kelis privalumus: sumažėtų pertekliniai apsilankymai pas gydytojus, medikai galėtų skirti daugiau laiko rimtiems atvejams, o darbuotojai mažiau platintų infekcijas kolektyvuose. Kaip pastebėjo šeimos gydytojų atstovė Alma Astafjeva: „Pacientas sako, kad jam viskas gerai, sloguoja, peršti gerklę. Mes privalome priimti šiandien, nes tokios taisyklės“. Medikų požiūriu, tvarka galėtų sumažinti administracinę naštą ir pagerinti paslaugų prieinamumą tiems, kuriems pagalbos reikia skubiau.
Prieštaros ir rizikos
Priešingai, darbdaviai nerimauja dėl piktnaudžiavimo galimybės — ypač po švenčių ar ilgesniems savaitgaliams. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė atkreipė dėmesį: „Darbdaviai išreiškė nuogąstavimą, kad didelė dalis darbuotojų po švenčių neateitų į darbą“. Jakubauskienė pripažįsta ankstesnį pasipriešinimą: „Pirmu etapu buvo pasipriešinimas iš darbdavių“.
Taip pat keliamas klausimas, kas kompensuotų tas dvi dienas — nors siūloma, kad mokėtų darbdavys, kai kurie verslo atstovai mano, jog tai padidintų įmonių finansinę naštą ir sudarytų nelygias sąlygas skirtingiems sektoriams.
Be to, paslaugų sektoriuose darbuotojo nebuvimas gali sukelti didesnę žalą nei administracinės naštos mažinimas.
Tarptautiniai pavyzdžiai ir galimi sprendimai
Lietuva nebūtų unikali: panašios praktikos yra Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur savarankiškas sirgimas be pažymėjimo leidžiamas kelias dienas. Kaip siūloma čia, modelis galėtų būti savanoriškas arba pradėtas pilotiniu projektu: „Modelis būtų kaip savanoriškas, galėtumėme pradėti nuo pilotinio projekto“, – teigė M. Jakubauskienė. Tai leistų įvertinti poveikį sergamumui, darbo našumui ir administracinei sistemai prieš priimant platesnius sprendimus.
„Jauti, kad sloga kabinasi, dvi dienas išsiguli, o jei trečią dieną dar sergi – imi biuletenį ir normaliai sergi“, – teigė vilnietis, iliustruodamas kasdienę praktiką, kurią ir norima reguliuoti. Taip pat „Į gydytoją reikia kreiptis pirmą dieną, kai pajaučia ligos simptomus. Rugsėjį nedarbingumo pažymėjimų buvo 210 tūkst. Tikėtina, kad spalį bus dar daugiau“, – sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Kitas argumentas – aiškios taisyklės dėl to, kiek kartų per metus būtų leista pasinaudoti tokia galimybe ir kurioms grupėms (pvz., vaikų auginantiems tėvams) ji būtų prieinama. Reikalingos aiškios apsaugos priemonės nuo piktnaudžiavimo ir sektorių specifinės nuostatos, jei sistema bus įvesta.
Kas toliau
Diskusijos tęsis tarp politikų, darbdavių ir medikų. Jei pritars, tikėtina, kad bus siūlomas pilotinis projektas, aiškiai reglamentuojantis taikymo sritis, finansavimą ir stebėseną. Tuo tarpu viešoji diskusija atskleidžia, kad sprendimas turės derinti darbuotojų sveikatos apsaugą, įmonių interesus ir visuomenės išteklių efektyvų panaudojimą.
