Užsienio reikalų ministerijai (URM) gavus patvirtinimą, kad Irane sulaikytos dvi Lietuvos pilietės, kilusi situacija tapo tarptautine diplomatine problema. Iranistė ir antropologė Dalia Sabaliauskienė pabrėžia, jog greitas teisinis patvirtinimas iš Teherano gali būti palankus ženklas, tačiau karo kontekstas stipriai komplikuoja konsulines procedūras ir riziką sulaikytųjų artimiesiems.
Ką sako ekspertė apie sulaikymų priežastis
D. Sabaliauskienė primena, kad Irane, ypač karo ir įtampos laikotarpiu, saugumo institucijos dirba intensyviau ir sulaikymų atvejų padaugėjo. „Ganėtinai greitas atsakymas galbūt yra pozityvus ženklas, kad nėra vilkinamas laikas. Dabar ir pačiame Irane yra daug šeimų, kurių artimieji suimti, šeimos nariai nežino apie jų buvimo vietą. Tai gali tęstis ir savaitėmis, ir mėnesiais, kadangi vyksta karas. Karo metu yra ir neoficialių, neregistruotų sulaikymo vietų. Asmenys gali būti sulaikomi gatvėje, pareigūnai gali būti persirengę civiliais. Tokiu atveju labai sunku gauti duomenis apie laikomus ir suimtus asmenis. Kadangi jau gavome duomenis, tikriausiai jos bus kokioje nors oficialiai registruotoje vietoje ar bent jau jų suėmimas bus dokumentuotas”, – komentuoja D. Sabaliauskienė.
Ekspertė taip pat nurodo dažniausias priežastis: nuotraukos ar vaizdo įrašai netoli strateginių objektų, dalyvavimas protestuose ar tiesiog buvimas jų artumoje, žurnalistinė ar politinė veikla, taip pat vietinės taisyklės, pavyzdžiui, aprangos reikalavimai. „Karinių objektų, saugumo institucijų, taip pat strateginės infrastruktūros ar protestų fotografavimas ar filmavimas gali sukelti įtarimų dėl nacionalinio saugumo pažeidimo. Tam tikri apribojimai taikomi ir kelionėms į pasienio ar kitas jautrias teritorijas. Taip pat svarbu laikytis šalyje galiojančių viešo elgesio ir aprangos reikalavimų. Pavyzdžiui, moterims yra privalomas hidžabas”, – aiškina iranistė.
Konsulinė pagalba ir tarptautinė parama
Situaciją komplikuoja ir tai, kad Lietuva neturi nuolatinės ambasados Irane. URM siekia, kad sulaikytąsias aplankytų konsulinis pareigūnas – tikėtina, per ES kolegas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis atkreipia dėmesį į diplomatinio buvimo svarbą: „Ministerija kreipiasi į savo kolegas iš kitų valstybių ir pagalba bus suteikta. Tikėtina, greitai. Bet žinau iš savo praktikos, teko vienur kitur vaduoti žmones, tai kur mes turime savo konsulą ir savo ambasadorių, vis tiek jų autoritetas ir jų angažavimasis yra didesnis”.
Valionis taip pat ragina keliautojus realiai įsivertinti riziką: „Dažnai tekdavo man susidurti, kalbant apie pavojus. \”Aš čia pats rizikuoju\”, o kada ištinka bėda, tada pasipila reikalavimai, kad valstybė juos turi vos ne specialiaisiais lėktuvais išvežti. Deja, taip nebus. Patys vertinkim savo riziką. Žmogus – savo likimo kalvis. Viską labai gerai pasverti reikia, darant bet kokį žingsnį”, – komentuoja buvęs užsienio reikalų ministras.
Tarptautiniai pavyzdžiai ir rekomendacijos keliaujantiems
Tarpilgaliai pasaulyje yra žinomi panašūs atvejai: britų pora, nuteista Irane, ar Prancūzijos piliečių kalinimo ir vėlesnis paleidimas rodo, kad diplomatija, tarpininkavimas ir, kartais, platesnės politinės derybos vaidina svarbų vaidmenį. Petras Vaitiekūnas atkreipia dėmesį į platesnį geopolitinį kontekstą: „Pamoka, kad reikia atsimerkti ir pradėti suprasti, kokiame pasaulyje gyvename ir kad turime remti savo partnerius. Mes esame Amerikos ir Izraelio pusėje ir, būnant Amerikos pusėje, nereikia keliauti pas Amerikos priešus. Mes pasirinkome pusę. Mes esame Vakarų civilizacijos pusėje”, – sako buvęs diplomatas.
URM pataria Lietuvoje gyvenantiems ar keliaujantiems į regioną asmenims vengti rizikingo elgesio, registruotis kelionių sąrašuose ir laikytis ministerijos rekomendacijų. Šiuo metu prioritetas – užtikrinti konsulinį priėjimą prie sulaikytųjų, patikrinti jų būklę ir suteikti teisinę bei vertimo pagalbą.