Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad daugiau nei vienas iš penkių suaugusiųjų susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu – hipertenzija. Nors ligą dažnai nuvertinama, ji išlieka vienu pagrindinių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių: kasmet dėl hipertenzijos komplikacijų miršta milijonai žmonių. Ypač neramina tendencija – ši liga vis dažniau diagnozuojama jaunesnio amžiaus žmonėms.
Kas yra hipertenzija ir kodėl ji pavojinga
„Visi greičiausiai žinome, jog tam, kad deguonį nešiojantis kraujas pasiektų vidaus organus, širdis jį išstumia tam tikru spaudimu. Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80, o kai jis didesnis nei 140/90 – būtina susirūpinti. Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslių sienelę, didėjantis ir mažėjantis sulig kiekvienu širdies dūžiu.
Kai jis per didelis ir nekontroliuojamas – žalojamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pakitimų inkstuose, smegenyse, akyse. Taip didėja insulto ir infarkto rizika. Tad ši iš pažiūros nekalta liga sukelia itin rimtų sveikatos sutrikimų“, – dėsto dr. N. Bičkauskaitė.
Priežastys ir ligos formos
Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Apie 90 proc. atvejų sudaro pirminė hipertenzija, kurios konkreti priežastis dažnai nėra nustatoma: tai gali būti kelių veiksnių – genetinių, hormoninių ir gyvenimo būdo – susiliejimo pasekmė. Antrinė hipertenzija (apie 5–10 proc. atvejų) atsiranda dėl aiškių priežasčių, pavyzdžiui, inkstų ar endokrininių sutrikimų, alkoholio vartojimo ar kai kurių vaistų, tokių kaip kontraceptikai ar steroidiniai hormonai.
Simptomai ir liga ‘‘tyli‘‘
„Didžiausia problema yra ta, kad dauguma žmonių nežino apie savo padidėjusį kraujospūdį arba priešingai – žino, bet nesigydo, nes nejaučia simptomų. Dažnai arterinė hipertenzija nustatoma rutininių tyrimų metu. Neretai pirmasis ligos požymis, dėl kurio kreipiasi pacientas – tai hipertenzinė krizė.
Mat šios ligos pradžioje pacientai jaučiasi pakankamai gerai. Net ir ilgainiui atsirandančius tokius požymius, kaip galvos svaigimas ar skausmas, regėjimo pablogėjimas, pykinimas, kraujavimas iš nosies, žmonės priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui.
Įvykus hipertenzinei krizei gali būti pastebimi dažnai negrįžtami širdies, inkstų, kraujagyslių, organiniai pažeidimai, sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose“ – konstatuoja dr. N. Bičkauskaitė.
Prevencija ir kasdienė priežiūra
Pagrindinis prevencinis žingsnis – reguliarus kraujospūdžio matavimas. Kardiologai rekomenduoja kiekvienam suaugusiajam bent kartą per metus pasimatuoti arterinį spaudimą; esant rizikos veiksniams ar viršijant ribas, tikrintis dažniau. Jaunesniems pacientams dažniau ieškoma antrinės hipertenzijos priežasčių – tikrinami inkstai, skydliaukė ir kita.
Nemedikamentinės priemonės dažnai būna labai veiksmingos: svorio reguliavimas, fizinio aktyvumo didinimas, rūkymo ir alkoholio vengimas, mažesnis druskos vartojimas ir subalansuota mityba. Svarbu paminėti, kad numetus apie 10 kg svorio, kraujospūdis gali sumažėti maždaug 5 mmHg. Esant reikalingam, gydytojas skirs medikamentinį gydymą, kuris kartu su gyvenimo būdo pokyčiais sumažins komplikacijų riziką.
Tėvams verta rodyti gerą pavyzdį: sveika mityba ir aktyvus gyvenimas nuo vaikystės mažina riziką ateityje. Laiku nustatyta ir tinkamai valdoma hipertenzija leidžia išvengti insulto, infarkto bei organų nepakankamumo ir užtikrinti kokybišką gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.