Žinomas nuteistasis Remigijus Jakštys patiria ne tik socialinę atskirtį kalėjime, bet ir griežtą administracinį režimą: kalėjimo valdžia konstatuoja turto perleidimo faktus, o teismai pritaria drausminėms nuobaudoms. Nors kai kurie incidentai atrodo smulkūs — obuolių maišelis ar laikina lėkštės perleidimo akimirka — jų pasekmės nuteistajam tapo reikšmingos: apribotos išvykos, darbo ir studijų galimybės, taip pat patirtas pažeminimas ir emocinė įtampa.
Baudžia už formalumus?
Pasak nuteistojo, situacijos aplinkybės buvo paprastos: su buvusiu bendrabučio draugu jis anksčiau gyveno toje pačioje patalpoje, kartu ruošėsi valgyti ir kartais dalijosi maistu. Todėl dalintis lėkšte ar nedidele vaisių porcija jis laiko natūraliu bendravimo aktu, o ne turto perleidimu. Kalėjimo administracija į tai žiūrėjo formaliai — vaizdo įrašai užfiksavo bendrą mirksnį, ir dėl to buvo konstatuotas pažeidimas. Už vieną iš situacijų nuteistajam skirta drausminė nuobauda: privalomas mokestis vienos bazinės socialinės išmokos dydžiu (apie 70 eurų).
Jakštys skundėsi, kad tokios formalios nuobaudos turėjo platesnių pasekmių: tris mėnesius negalėjo naudotis trumpalaikėmis išvykomis, buvo apribotos galimybės dirbti bei studijuoti už kalėjimo ribų, jo statusas pablogino resocializacijos galimybes. Dėl to nuteistasis kreipėsi į teismą, reikalavęs panaikinti nepalankius sprendimus ir priteisti 3,5 tūkst. eurų žalos atlyginimą.
Tarnyba: taisyklės yra taisyklės
Lietuvos kalėjimų tarnyba teisme laikėsi aiškios pozicijos: „taisykles yra taisyklės” — Bausmių vykdymo kodeksas draudžia perleisti savo turtą kitiems nuteistiesiems, nesvarbu, ar tai vyksta už atlygį, ar ne. Tarnyba pabrėžė ir praktinį aspektą: neturėdami nuobaudų kaliniai dar ne visada gauna leidimus dirbti ar mokytis už kalėjimo ribų — sprendimus lemia ir saugumo, elgesio ir kitų kriterijų visuma.
Tarnybos argumentai liudija apie griežtą požiūrį į taisyklių laikymąsi, kur formalių pažeidimų fiksavimas gali turėti ilgalaikių administracinių pasekmių.
Tai kelia klausimą apie proporcingumą: ar vienkartinis dalijimasis maistu turėtų užkirsti kelią resocializacijos priemonėms, kurios yra skirtos reintegracijai į visuomenę?
Teismas: pavaišinti draugo nelaimėje – nevalia
Regionų administracinis teismas pripažino, kad kodekso nuostatos yra aiškios ir drausmines nuobaudas taikyti buvo teisėta. Teismas atmetė Jakščio skundą ir nepavyko įrodyti, kad jam būtų padaryta tokia žala, kurią reikėtų kompensuoti. Sprendimas reiškia precedento stiprinimą: net smulkūs turto perleidimo atvejai kalėjime gali būti traktuojami kaip pažeidimai.
Nors nuteistasysis dar gali tęsti bylinėjimąsi ir skųsti sprendimą aukštesnėms instancijoms, šis atvejis iškelia platesnę diskusiją apie laisvinimo vietų taisyklių taikymo proporcingumą, resocializacijos prioritetus ir ar vienodos taisyklės tinkamai atsižvelgia į konkrečias žmogaus elgesio aplinkybes.