Įprotis arbatas ir vaistines žoleles užplikyti termose tapo dažnu kasdienybės reiškiniu: tai patogu, leidžia gerti šiltą arbatą visą dieną ir „sutaupo laiko“. Tačiau žolininkė Giedrė Radzevičiūtė įspėja, kad toks pasiruošimo būdas gali būti klaidingas ir net pavojingas – ilgai šilumoje paliktose užplikytose žolelėse gali susidaryti nepageidaujami ar net nuodingi junginiai.
Ką sako žolininkė ir kodėl tai svarbu
– Kaip atsirado įsitikinimas, kad lietuviškos žolelės gali padėti sveikatai ir atsipalaiduoti?
– Įsitikinimus dažniausiai suformuoja tam tikros žinios. Kai perskaičiau daug fitoterapijos leidinių, suformavau įsitikinimą, kad žolelės gali puikiai padėti sunegalavus.
Žolininkės pastebėjimas apie termosų naudojimą grindžiamas tiek fitochemijos principais, tiek praktine patirtimi: dalis veikliųjų medžiagų išsiskiria tik verdant (dekoakcija), o termose ilgai palaikomas mišinys veikiamas aukštos temperatūros ir uždaro drėgno aplinkos, kurioje gali vykti oksidaciniai procesai arba bakterinė kolonizacija, keičiant skonius ir saugumą.
Praktiniai patarimai: kaip ruošti gydomąsias arbatas
– Kodėl nereikėtų arbatos plikyti termose?
– Biochemikai tyrinėja šį aspektą ir sako, kad užplikius žoleles, po kurio laiko reikia jas nukošti. Nes užplikius žoleles ir palikus jas ilgesniam laikui, kaip dažniausiai daroma naudojant termosą, susidaro nuodingi junginiai.
Vengti palikimo termose rekomenduojama todėl, kad:
- kai kurios veikliosios medžiagos išsiskiria pamažu ir ilgalaikė šiluma didina koncentraciją bei kartumą (tanninus, eterinius aliejus),
- šiltoje, drėgnoje terpėje gali vystytis mikroorganizmai, ypač jei termosas nėra švariai išplautas,
- tam tikros augalų medžiagos po ilgo veikimo gali oksiduotis ar degraduoti į kitus junginius.
– Tačiau kartais sakoma, kad verdant žoleles gali dingti jų naudingos savybės.
– Savybės nedings, tai mitas. Taip juk galima kalbėti ir apie virtą maistą. Tačiau tai netiesa.
Rekomendacija: jei augalas skirtas gydymui (ypač šaknys, žievė ar sėklos), juos reikėtų virti 15–20 minučių, tuomet nukošti ir išgerti šviežią nuovirą. Jei tai lengvos infuzijos (lapai, žiedai), plikyti trumpiau ir nepalikti termose ilgai.
Rinkimas ir saugumas
Giedrė pabrėžia, kad svarbu rinkti žoleles toliau nuo kelių ir taršos šaltinių. Ji primena tradicijas ir mokslą: gerai žinoti augalų kilmę, sudėtį ir paruošimo būdą. Rinkdami ar augindami žoleles namuose, laikykitės paprastų taisyklių: rinkite ne arčiau kaip keli kilometrus nuo intensyvaus transporto, džiovinkite ir laikykite sausoje vietoje, termose ir puodeliuose laikykite tik švarius indus.
– Kokios arbatos padeda virškinimui?
– Norint sumažinti uždegimą ir bakterijas, galima gerti medetkų arbatą. Tiesiogiai virškinimą ir kepenų veiklą veikia smiltinis šlamutis – retokas, smėlingų vietų augalas. Šlamučio arbata gali labai padėti, tai vienas augalų, kurį derėtų turėti namų vaistinėlėje.
Baigiamajame patarime: venkite ilgai laikyti užplikytų žolelių termose, plaukite indus, tinkamai paruoškite gydomąsias arbatų formas (infuzija ar nuoviras pagal augalo dalį) ir rinkite augalus saugioje aplinkoje. Tai padės išlaikyti žolelių naudą ir sumažinti riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.