Rusijoje kilęs nerimas dėl galimo maro protrūkio sulaukė tarptautinio dėmesio. Po paslaptingos jaunos laboratorijos darbuotojos mirties Sibire buvo imtasi skubių epidemiologinių priemonių, o šimtai žmonių atsidūrė medikų akiratyje. Dabar Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė naujausią informaciją. Nors dalis pirminių įtarimų nepasitvirtino, vienas svarbus klausimas vis dar lieka neatsakytas.
Viskas prasidėjo spalio pradžioje, kai Rusijos Irkutsko srityje buvo pranešta apie 28 metų moters mirtį. Ji dirbo Irkutsko kovos su maru mokslinių tyrimų institute, kuriame tiriami pavojingi infekcinių ligų sukėlėjai.
Moteris rugsėjo 29 dieną pateko į ligoninę dėl sunkios pneumonijos, o spalio 2 dieną mirė.
Kadangi jos darbovietė susijusi su ypač pavojingų bakterijų tyrimais, iš karto kilo įtarimų, kad mirties priežastis galėjo būti plaučių maras – viena pavojingiausių šios infekcijos formų.
Tačiau naujausia specialistų informacija atskleidžia gerokai sudėtingesnę situaciją.
Po moters mirties imtasi skubių priemonių
Vos pasklidus žiniai apie galimą užsikrėtimą, Rusijos institucijos pradėjo epidemiologinį tyrimą.
Buvo nustatomi žmonės, kurie galėjo turėti kontaktą su mirusia moterimi, organizuojami laboratoriniai tyrimai ir taikomos laikinos izoliavimo priemonės.
Iš viso apie 200 žmonių buvo įtraukti į medicininę stebėseną.
Tarptautinėje žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie galimą incidentą laboratorijoje, kurio metu esą galėjo būti pažeistas mėgintuvėlis su maro bakterijomis.
Vis dėlto šie pranešimai nebuvo patvirtinti.
Rusijos sveikatos institucijos vėliau paskelbė, kad laboratorijoje nebuvo nustatyta biologinio saugumo pažeidimų ar incidentų, susijusių su pavojingais mikroorganizmais.
Naujausia informacija: atlikta daugiau kaip 5 500 tyrimų
Spalio 10 dieną PSO paskelbė išsamią informaciją apie įvykius Rusijoje, o spalio 12 dieną savo vertinimą atnaujino ir ECDC.
Paaiškėjo, kad, Rusijos institucijų pateiktais duomenimis, buvo atlikta daugiau kaip 5 500 laboratorinių tyrimų.
Tyrimai apėmė įvairius pavojingus infekcijų sukėlėjus, tarp jų – maro bakterijas, gripo virusus, koronavirusą ir kitus mikroorganizmus.
Rusijos institucijos pranešė, kad nei mirusiai darbuotojai, nei su ja kontaktavusiems asmenims nebuvo nustatyta maro infekcija.
Taip pat nebuvo užregistruota naujų sunkių pneumonijos atvejų, susijusių su šiuo įvykiu.
Visi stebėti kontaktiniai asmenys liko be ligos simptomų, o medicininė jų stebėsena buvo užbaigta.
Tai leidžia manyti, kad plačiai aptarinėtas galimas protrūkis nevirto patvirtintu infekcijos plitimu.
Tačiau specialistai atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę.
Vienas klausimas vis dar neatsakytas
Nepaisant atliktų tyrimų, iki šiol nėra galutinai nustatyta, kokia infekcija sukėlė laboratorijos darbuotojos mirtį.
Oficialiai jos mirties priežastis įvardijama kaip nežinomos kilmės pneumonija.
PSO pažymi, kad, nesant patvirtintos diagnozės, negalima visiškai įvertinti visų galimų užsikrėtimo aplinkybių.
Nors Rusijos institucijų pateikta informacija nerodo maro bakterijų buvimo ir papildomų susirgimų, lieka tam tikrų neaiškumų dėl pradinės infekcijos kilmės.
Būtent todėl tarptautinės sveikatos organizacijos ir toliau stebi situaciją.
Svarbu pabrėžti, kad nėra patvirtintų įrodymų, jog Irkutske būtų prasidėjęs maro protrūkis.
Kodėl plaučių maras laikomas ypač pavojingu?
Maras daugeliui žmonių asocijuojasi su viduramžiais Europą nusiaubusia Juodąja mirtimi.
Tačiau ši liga nėra visiškai išnykusi.
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis, kuri natūraliai aptinkama tam tikrų laukinių gyvūnų ir jų blusų populiacijose.
Specialistai išskiria tris pagrindines maro formas: buboninį, plaučių ir septiceminį marą.
Buboninis maras dažniausiai pasireiškia po užkrėstos blusos įkandimo. Jam būdingas karščiavimas, bendras silpnumas ir skausmingai padidėję limfmazgiai.
Plaučių maras laikomas pavojingiausia forma, nes gali progresuoti labai greitai ir plisti tarp žmonių per kvėpavimo takų išskiriamas daleles, esant artimam kontaktui.
PSO duomenimis, negydomas plaučių maras gali tapti mirtinas per 18–24 valandas nuo ligos simptomų pradžios.
Tačiau šiandien maras gydomas antibiotikais, o laiku pradėtas gydymas gerokai padidina pasveikimo tikimybę.
Šie simptomai gali būti pirmasis pavojaus signalas
Maro simptomai priklauso nuo ligos formos. Užsikrėtus dažniausiai pasireiškia:
- Staigus aukštas karščiavimas.
- Stiprus šaltkrėtis.
- Galvos ir raumenų skausmai.
- Bendras silpnumas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Skausmingai padidėję limfmazgiai, ypač sergant buboniniu maru.
Plaučių maro atveju gali atsirasti staigus kosulys, krūtinės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, o kartais ir kraujingi skrepliai.
Šie simptomai nėra būdingi vien marui – juos gali sukelti ir daugelis kitų ligų.
Vis dėlto žmogui, kuris galėjo turėti kontaktą su maro infekcijos šaltiniu, atsiradus tokiems simptomams, būtina skubi medicininė pagalba.
Ar maro protrūkis Rusijoje gali kelti pavojų Lietuvai?
Šis klausimas aktualus ir Lietuvos gyventojams, tačiau šiuo metu turima informacija nesuteikia pagrindo kalbėti apie artėjantį maro protrūkį mūsų šalyje.
PSO, įvertinusi Rusijos pateiktus duomenis, nenustatė aktyvaus infekcijos plitimo požymių.
Organizacija taip pat nerekomenduoja dėl šio įvykio įvesti kelionių ar prekybos apribojimų.
ECDC savo ruožtu pabrėžia, kad dėl nenustatytos mirusios darbuotojos diagnozės dar trūksta informacijos galutiniam rizikos Europos Sąjungos gyventojams įvertinimui.
Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse nebuvo registruojama vietinės kilmės žmogaus maro atvejų.
Specialistai situaciją stebi toliau
Nors pirminiai pranešimai apie galimą maro protrūkį Rusijoje sukėlė nemažai nerimo, naujausia informacija yra gerokai ramesnė.
Rusijos sveikatos institucijos teigia, kad įtarimai dėl maro nepasitvirtino, papildomų susijusių susirgimų nenustatyta, o epidemiologinės priemonės užbaigtos.
Vis dėlto galutinė laboratorijos darbuotojos mirties priežastis lieka nežinoma.
PSO pažymi, kad papildomi klinikiniai ir laboratoriniai duomenys galėtų padėti tiksliau įvertinti šį atvejį.
Kol kas svarbiausia žinia yra ta, kad patvirtinto maro protrūkio Irkutske nenustatyta, tačiau tarptautinės sveikatos organizacijos ir toliau stebi situaciją, kol bus išsiaiškintos visos aplinkybės.
Informacijos šaltiniai
- Pasaulio sveikatos organizacija – 2026 m. spalio 10 d. pranešimas apie nežinomos kilmės pneumoniją Rusijoje
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – 2026 m. spalio 12 d. situacijos vertinimas
- PSO – informacija apie marą, jo simptomus ir gydymą
Informacija parengta pagal iki 2026 m. spalio 23 d. paskelbtus duomenis.
