Kauno klinikų neurochirurgas Deividas Stukas įspėja: šuoliai į vandenį gali baigtis itin rimtomis traumomis, kurios ilgainiui keičia žmogaus gyvenimą. Pernai ir užpernai Lietuvoje užfiksuota po 16–17 traumų dėl netinkamų šuolių į vandenį, o dauguma jų palieka ilgalaikes ar nuolatines pasekmes – nuo sunkių neurologinių sutrikimų iki paralyžiaus ar mirties.
Traumų pasekmės ir tikimybės
Gydytojas pabrėžia, kad po nelaimingo šuolio pacientai labai dažnai atvyksta jau paralyžiuoti, o tokiems asmenims visiškas atsistatymas yra labai mažai tikėtinas. „Praktiškai visi pacientai, kurie atvažiuoja visiškai paralyžiuoti, vilties jiems yra labai mažai. Atsigauti tikimybė siekia 1 proc., – sako gydytojas. – Pavyzdžiui, praėjęs savaitgalis buvo karštas, tai Kauno klinikose buvo trys atvejai. Vienas jaunas pacientas, šokęs į vandenį, taip pat buvo atvežtas ir jau paralyžiuotas, buvo operuotas, kaip atsigaus, parodys laikas.“
Stukas taip pat vardija, kad daliai pacientų neurologinė būklė po gydymo gali kiek pagerėti, tačiau tiek gijimas, tiek reabilitacija užtrunka metus ar net dešimtis mėnesių. „Po tokių traumų žmonės nevaikščios. Laikui bėgant, taikant reabilitacines priemones, vaistus, galima per keletą metų pagerinti jų gyvenimo būklę, kad jie galėtų elementariai pavalgyti, pasinaudoti telefonu”, – sako gydytojas.
Kas dažniausiai patiria tokias traumas?
Statistika rodo, kad tokias traumas daugiausia patiria jauni vyrai: apie 98 proc. pacientų yra vyrai nuo 16 iki 40 metų. Dažnai prie nelaimių prisideda alkoholis – gydytojo teigimu, maždaug 3/4 pacientų prieš šuolį vartojo alkoholį. „Tai yra sveiki darbingi vyrai, kurie nepagalvoja, kas gali atsitikti. Prie jų veiksmų, žinoma, dažnai prisideda alkoholis, maždaug 3/4 tų pacientų būna vartoję alkoholio”, – teigia medikas.
Kaip įvyksta traumos ir ką daryti po to?
Gydytojas įspėja, kad rizika išauga po potvynių arba pavasarį, kai dugnas nėra matomas. „Ypatingai po pavasario, po potvynių, kai nežinome, kas tame dugne.
Nebūtina į dugną atsitrenkti, užtenka atsitrenkti ir į rąstą ar į kokią padangą, į kietesnį paviršių – pilnai to užtenka rimtai traumai”, – pabrėžia gydytojas. Smūgis kaklo daliai ypač pavojingas: „Smūgis nebūtinai turi būti labai stiprus. Pilnai užtenka stuktelėti, nes kaklo slanksteliai nėra skirti atlaikyti tokią apkrovą. Įsivaizduokite, ant tų kaklo slankstelių visas kūnas, kūno svoris perduodamas kaklo slanksteliams”, – pasakoja D. Stukas.
Jei po šuolio jaučiate aštrų, judesiu sustiprėjantį skausmą ar ilgai nepraeina skausmas (2–3 dienas), būtina kreiptis į medikus. Net ir nedidelė trauma gali lemti slankstelio lūžį, nugaros smegenų patinimą ar kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus.
Gydymas ir prevencija
Gydymas priklauso nuo traumos sunkumo: „Pusė pacientų yra operuojami, pusei skiriamas konservatyvus gydymas – gulimas rėžimas, apykaklė, vaistai, simptominis gydymas”, – sakė gydytojas. Deja, nėra universalių naujų metodų, kurie garantuotų, jog pacientą būtų galima pilnai pastatyti ant kojų. – Nėra kažkokių gydymo metodų, naujovių, kad būtų galima pacientą pastatyt ant kojų. Gyvenime nesu šokęs į vandenį ant galvos. Išskyrus baseine. Noras jau tikrai yra visiškai dingęs.”
Gydytojas ragina vengti šuolių, ypač esant abejotinam vandens gyliui ar po potvynių: “Iš tikrųjų siūlyčiau atsisakyti apskritai šuolių. Nereikėtų tampyti likimo už ūsų. Kai trauma įvyksta, jau būna per vėlu suprasti, kad galbūt nereikėjo šokti”, – teigia gydytojas. Prevencija ir sąmoningumas gali išgelbėti gyvybes ir išvengti daugelio tragedijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.