Dvejų metų dukters tėtis ir politologas Linas Kojala sako esąs laimingesnis nei bet kada, tačiau kartu prisiėmęs didesnę atsakomybę. Interviu atskleidžia, kaip tėvystė pakeitė jo kasdienybę, kaip spaudžiama vieša veikla dera su šeimos pareigomis ir kokias sąlygas jis laikytų svarbiomis svarstant apie galimą dalyvavimą prezidento rinkimuose.
Tėvystė ir naujos prioritetų ribos
Kojala pažymi, kad vaiko gimimas pakeitė prioritetus: „tas žmogutis priklauso visiškai nuo mūsų“, todėl planuojant darbo keliones jis jas stengiasi trumpinti, kad kuo greičiau sugrįžtų namo. Nors kartais apima kaltės jausmas išvykus komandiruotėn, grįžus jis sistemingai bando „užpildyti“ prarastą laiką – žaidimais, pasakomis ir buvimu kartu. Šeimos tinklas – tėvai, žmonos giminė ir sesuo – padeda organizuoti kasdienybę, todėl auklės samdymas kol kas neaktualus.
Kasdienės iššūkiai ir miego trūkumas
Kaip ir dauguma mažamečių tėvų, Linas prisipažįsta patiriąs miego stygių, ypač kai dukra miega neramiai. Komandiruotės padeda fiziškai pailsėti, tačiau šeimos ilgesys verčia grįžti kuo greičiau. Tėvystė, pasak jo, yra ir nepaprasta pažintis su partneriu iš naujos perspektyvos – kai žmogus tampa tėvu ar mama, atsiranda nauji vaidmenys ir reikalavimai, kuriuos reikia išmokti derinti.
Viešasis vaidmuo, saugumas ir atsakomybė
Kojala, aktyvus komentarų autorius viešojoje erdvėje, pripažįsta, kad karo Ukrainoje vaizdai veikia emocijas – jis mini keliones į regioną ir matytus atakų padarinius. Tuo pačiu jis pabrėžia kiekį informacijos ir jos analizės svarbą: esant ryšiui su sprendimų priėmėjais, lengviau išlaikyti ramų požiūrį ir nepasiduoti sensacingoms antraštėms. Kalbėdamas apie galimus ekstremalius scenarijus, Kojala pataria prisiminti praktinius dalykus: popierinis žemėlapis, radijas su baterijomis, žibintuvėlis, saulės akumuliatorius – tai elementai, kurie padeda mažinti riziką ir suteikia emocinį stabilumą.
Prezidento kelias ir politiniai lūkesčiai
Į klausimą, ar mato save prezidento poste, Linas reaguoja atsargiai: priima klausimą kaip komplimentą, tačiau pabrėžia, kad tokia pozicija turi atnešti realų poveikį šaliai ir reikalauja užsitarnauto pasitikėjimo. Jis neslepia, jog iki šiol apie tai rimtai negalvojo ir, kad tam turi susidaryti specifinės aplinkybės bei idėja, kuri tarnautų visuomenei. Kol kas jo prioritetas – šeima ir profesinė veikla, bet jis neigia, kad viskas būtų visiškai neįmanoma ateityje.
Migracija ir visuomenės iššūkiai
Kalbėdamas apie migraciją, Kojala atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva susiduria su procesais, kuriuos jau anksčiau patyrė kitos Europos šalys. Svarbu, kad į šalį atvykstantys žmonės laikytųsi įstatymų, mokytųsi lietuvių kalbos ir stengtųsi integruotis, tuo pačiu išlaikant orumą bei kultūrines šaknis. Sprendimai, pasak jo, turi būti nuoseklūs ir pragmatiški.
Interviu atskleidžia politologo gebėjimą derinti asmenines vertybes su viešaisiais pareigomis: tėvystė sustiprino jo prioritetus, o diskusijos apie prezidentūrą lieka atviros, bet grįstos reikalavimu kurti aiškią ir naudingą viziją šaliai.
