Pastaruoju metu visuomenę sukrėtė keletas netikėtų vyriškų mirčių – garsūs vyrai, atrodę sveiki ir aktyvūs, staiga patyrė širdies sustojimus. Tokie įvykiai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi nepastebimai, o jų pasekmės gali būti tragiškos net jaunesniame amžiuje. Statistikos duomenys rodo, jog kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi, todėl svarbu suprasti, kas lemia staigią mirtį ir kokius žingsnius kiekvienas gali žengti prevencijai.
Kas lemia staigią mirtį?
Į klausimus apie staigios mirties priežastis kreipėmės į kardiologijos specialistą. Jo paaiškinimas padeda suprasti mechanizmus ir rizikos veiksnius:
– Profesoriau, dėl kokių priežasčių ištinka staigi mirtis?
– Staigi mirtis – netrauminis, netikėtas mirtinas įvykis, pasireiškiantis sąmonės netekimu per vieną valandą nuo staiga atsiradusių simptomų pradžios iš pažiūros buvusiam sveikam žmogui, kuris iki mirtino įvykio 24 valandas jautėsi gerai ir neišsakė jokių nusiskundimų. Dažniausiai, 8 iš 10 atvejų, staigios mirtis priežastis yra išeminė širdies liga, kurios nauja ataka (ligos paūmėjimas, ar išsivystęs miokardo infarktas) pasireiškia gyvybei pavojingais ritmo sutrikimais (širdis efektyviai nebesusitraukinėja ir neišstumia kraujo), todėl vis dažniau vartojamas terminas staigi širdinė mirtis. Staigios mirties priežastys jaunesnio ir vyresnio amžiaus pacientams esti skirtingos.
Greita pagalba ir laiko svarba
Vienas svarbiausių faktorių, lemiantis išgyvenimo galimybes, yra laikas: ankstyvas gaivinimas ir defibriliatoriaus panaudojimas gali išgelbėti gyvybę. Specialistai pabrėžia, kad pirmosios minutės yra lemiamos, todėl visuomenės mokymas ir viešai prieinamų defibriliatorių skaičiaus didinimas turi didelę reikšmę.
– Ištikus miokardo infarktui, net jei ir medikai bus čia pat, ne visada įmanoma išgelbėti gyvybę, tiesa? Kodėl?
– Daugelis mirčių dėl skilvelių virpėjimo įvyksta pačioje ankstyviausioje ligos pasireiškimo fazėje, todėl vienintelė šiuo atveju pagalba – tai išorinio defibriliatoriaus taikymas (nutraukiantis skilvelių virpėjimą ir atstatantis normalius, efektyvius širdies susitraukimus) ir kuo ankstyvesnė paciento gaivinimo pradžia.
Kiekviena prarasta minutė, netaikant gaivinimo ir nepanaudojant defibriliatoriaus, tikimybę išgelbėti žmogų sumažina kartais, o pirmosios 4-6 minutės nuo mirties pradžios yra lemiamos išgelbstint gyvybę bei apsaugant galvos smegenis nuo deguonies trūkumo.
Prevencija: kas priklauso nuo mūsų?
Didelę dalį rizikos veiksnių galime kontroliuoti: arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, rūkymą, fizinį aktyvumą ir svorį. Specialistų rekomendacijos akcentuoja kasdienius įpročius ir reguliarias patikras nuo jauno amžiaus. Kaip pabrėžia profesorius, yra aiškios gairės, kurių laikymasis ženkliai sumažina riziką:
– Bet kuriuo atveju, matome baisią statistiką – lietuviai labai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, daug miršta. Dar kartą – ką gi daryti?
– Deja, šiandien Lietuvoje tikėtina vidutinė vyro gyvenimo trukmė yra vos 70,7 metai ir yra mažiausia lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis. Nepaisant, jog šiandien žinome 25 širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnius ir galime anksti diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligą ar nuspėti jos pasireiškimą, turėtume siekti nulinės tolerancijos bet kokiam ŠKL rizikos veiksniui. Kiekvienas, sulaukęs 25 m., jau turėtų būti išsityręs cholesterolio koncentraciją kraujyje, žinoti savo arterinį širdies kraujospūdį (AKS), būti fiziškai aktyviu, nerūkyti, o dar ypatingesnė budra būtina tiems pacientams, kurių pirmos eilės artimieji serga ŠKL. Labiausia nuo ŠKL mus gali apsaugoti tam skirtos ŠKL prevencijos programos, į kurias turėtų būti nukreipti 40-55 m. vyrai bei 50-65 m. sulaukusios moterys, nepaisant, kad jie gali ir neturėti jokių nusiskundimų, gerai jaustis, nes daugelis ŠKL rizikos veiksnių yra nebylūs. Siekiant geros sveikatos bei savijautos, savo asmens kodą, turėtume papildyti sveikos širdies kodo skaičiais, kuriuos, skirtingai nuo pirmojo, savo pastangomis ir aktyvia veikla galime modifikuoti, taip aplenkiant ar bent atitolinant širdies ir kraujagyslių ligas.
Sveiko asmens kodas: 035140530
0 Nerūkyti
3 3 km kasdien, ar 30 min fizinio aktyvumo
5 porcijos vaisių ir daržovių
140 sitolinis AKS
5 BCh < 5 mmol/l (bendrasis cholesterolis)
3 MTL-Ch < 3mmol/l (blogasis cholesterolis)
0 NE atsvoris ir cukriniam diabetui
Trumpai apibendrinant: nors staigi mirtis dažnai atrodo netikėta, daugeliu atvejų riziką galima sumažinti tinkamu gyvenimo būdu, reguliariais patikrinimais ir greitosios pagalbos priemonių prieinamumu. Kiekvieno atsakomybė – rūpintis savo širdimi ir skatinti prevenciją bendruomenėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.