Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas antradienį pareiškė, kad šalis nebesiruošia prisidėti prie naujos Europos Sąjungos finansinės paramos Ukrainai. Sprendimas ateina po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusio ES aukščiausiojo lygio susitikimo metu paprašė papildomų 70 mlrd. eurų, reikalingų šalies gynybai nuo Rusijos invazijos.
Premjero argumentai ir pareiškimas
Kalbėdamas su žurnalistais Tvardicos miestelyje, R. Radevas pabrėžė, kad Bulgarija negali prisidėti prie tokio dydžio finansavimo, atsižvelgiant į platesnį politinį ir ekonominį Europos kontekstą. „Kaip jums tai atrodo visko, kas vyksta Europoje, kontekste? Bulgarija jokiu būdu negali prisidėti prie šių 70 mlrd. eurų“, – premjero žodžius citavo Bulgarijos naujienų agentūra BTA.
Radevas taip pat atkreipė dėmesį į karo poveikį Europos ekonomikoms ir socialinei stabilumui. Jis paragino siekti greitesnio konflikto užbaigimo: „Sprendimo karinėmis priemonėmis pasiekti nepavyks”.
Istorinis kontekstas ir ES veiksmai
Praėjusių metų ES sprendimas patvirtinti 90 mlrd. eurų paskolos paketą Ukrainai buvo žingsnis, kuriuo siekta užtikrinti paramą 2026–2027 metams. Tada kai kurios valstybės narės – Vengrija, Čekija ir Slovakija – pasinaudojo galimybe neprisidėti prie paskolos finansavimo. Bulgarija tuomet prisidėjo prie to instrumento, tačiau dabar, atsiradus naujam prašymui dėl papildomų 70 mlrd. eurų, pozicija pasikeitė.
Toks Bulgarijos sprendimas turi ne tik finansinį, bet ir politinį svorį: jis gali komplikuoti ES derybas dėl naujų finansinių priemonių Ukrainai ir atskleisti skirtumus tarp valstybių narių požiūriu į ilgalaikę paramą konfliktuojančiai šaliai.
Pasekmės Ukrainai ir ES vienybei
Praradus dalį potencialių prisidėjusių narių, ES sprendimo priėmimas gali užtrukti, o Ukrainai reikalingos lėšos gynybai ir atstatymui gali būti uždelstos arba surenkamos kitais finansavimo kanalais. Politinė žinia yra aiški: net ir viduje esant bendram siekiui remti Ukrainą, išlieka skirtingos ekonominės galimybės, vidaus politiniai prioritetai ir požiūris į rizikas.
Europoje šis epizodas prisideda prie diskusijų apie solidarumą, dalijimosi mechanizmus ir ilgalaikę strategiją paramai teikti. Toliau svarbu stebėti, ar kitos ES valstybės kompensuos atsisakymą ir kaip Europos institucijos reagavo į Bulgarijos poziciją.
Šaltiniai: vieši pareiškimai ir ES finansavimo konteksto apžvalga.
