Teismų sprendimai, pripažįstantys tos pačios lyties porų partnerystes, susiduria su vykdymo problema: Teisingumo ministerija, vadovaujama Ritos Tamašunienės, teigia, kad negali vykdyti įsiteisėjusių nutarčių dėl registracijos trūkumo teisės aktuose. Tai sukuria dvišalę situaciją — teismai pripažįsta šeimos statusą, tačiau valstybės registras lieka neužpildytas.
Ministerijos pozicija ir teisinis argumentas
Teisingumo ministerija argumentuoja, kad praktiniam teismų sprendimų vykdymui trūksta teisinio reglamentavimo. „Pirmiausia nėra įstatymu nustatyto teisinio pagrindo tokiam registravimui, taip pat nėra reglamentuota, kuriame registre ir kokia tvarka partnerystė turėtų būti registruojama. Teismų sprendimai konkrečiose individualiose bylose savaime nepanaikina šios teisinio reguliavimo spragos ir nesukuria bendros partnerystės registravimo tvarkos“, – teigiama institucijos BNS pateiktame komentare.
Ministerija taip pat akcentuoja, kad laukia Seimo sprendimo: „Teisingumo ministerija ir kitos kompetentingos valstybės institucijos, kiekviena pagal savo kompetenciją, galės imtis atitinkamų veiksmų, kai įstatymų leidėjas – Seimas – nustatys tam reikalingą teisinį pagrindą ir registravimo tvarką“, – nurodė ji.
Bylinėjimo eiga ir teismų praktika
Gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė Teisingumo ministerijos skundą dėl vilniečių moterų partnerystės pripažinimo. Ministerija pateikė kasacinį skundą LAT, tačiau Aukščiausiasis Teismas jo nepriėmė. „Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui“, – BNS nurodė LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Ministerija iš viso apskundė 13 sprendimų registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę; keli apeliacinės instancijos skundai jau atmesti. Tačiau teismų praktika nėra vienoda: yra bylos, kuriose prašymai registruoti buvo atmesti net jei pati partnerystė pripažinta.
Advokato vertinimas ir porų teisės
Aivaras Žilvinskas, atstovaujantis vienai išeinančių porų, mano, kad iki šiol susiformavę precedentai turėtų užtikrinti vienodą sprendimų taikymą.
„Manau, kad visose analogiškose bylose (neišnagrinėtose – BNS), jeigu ministerija, kaip žinau, absoliučiai kopijuoja tą patį visur skundą, kad prašo nutraukti tą registracijos klausimą arba sustabdyti, arba išvis atmesti, (…) turėtų būti visiškai taip pat atmetami (skundai – BNS)“, – kalbėjo jis.
Advokatas pabrėžia diskriminacijos riziką ir teisinį nepatogumą poroms: „Kiekviena pora atskirai turės įrodinėti (…) gali dešimt kartų eiti, gali šimtą kartų eiti dėl kiekvieno atvejo ir tai yra brangu, nepatogu ir neteisinga“, – sakė A. Žilvinskas. Jis taip pat kritikavo ministerijos poziciją: „Pabrėžiame, kad ministerija nekvestionuoja pačios partnerystės, tik registravimą, kadangi laikosi pozicijos, kad nesant įstatymo, registracija yra neįmanoma”, – teigia įstaiga.
Praktiniai žingsniai: antstoliai ir baudos
Vienas iš porų keliamų sprendimų – kreiptis į antstolius, kad priverstų institucijas vykdyti teismo įsiteisėjusius sprendimus. Antstoliai gali skirti baudas už nevykdymą; jau yra precedentas, kai skirta dešimties eurų bauda už kiekvieną dieną. Žilvinskas teigia, kad baudos gali būti didinamos ir kad galiausiai už nevykdymą gali tekti atsakyti pati atsakinga institucija.
Šiuo metu aišku viena: kol įstatymų leidėjas neįves aiškios registracijos tvarkos, teisinė spraga išlieka. Poroms tai reiškia ne tik teisinius neaiškumus, bet ir papildomus finansinius bei emocinius kaštus. Seimo sprendimas ir aiškus reglamentavimas būtų vienintelis ilgalaikis būdas užbaigti esamą aklavietę.
