Vilniaus Naujamiesčio gyventojai susirūpinę: ant T. Ševčenkos gatvės pastato stogo atsirado daugiau nei 223 kv. m užimantis privatus statinys, kurio nuotraukose matyti didelė terasa, lauko baldai, augalai, o viduje — baseinas ir pirtis. Pastato bendrasavininkas Andrius Norkus teigia, kad darbai atlikti be bendro sutikimo ir galimai viršija paprastojo remonto apimtis.
Kas matyti nuotraukose ir registro duomenyse
Nuotraukose, padarytose ir dronu, aiškiai užfiksuotos naujos patalpos su dideliais langais bei erdvi terasa. A. Norkus palygino dabartinius ortofotografinius vaizdus su 2005–2006 m. nuotraukomis ir pastebėjo, kad tuo metu statinio toje stogo kampe nebuvo. Jis taip pat remiasi REGIA duomenimis, kuriuose nurodomas 223,83 kv. m plotas.
Vyras tvirtina, kad dokumentuose buvo pateiktas tik paprastasis patalpų ir išlipimo ant stogo remontas, tačiau atliktas rezultatas akivaizdžiai didesnis nei buvęs išlipimas. „Mes, pastato bendrasavininkai, nesame davę jokio sutikimo šioms statyboms ant mūsų bendro stogo”, — rašo A. Norkus.
Bendrasavininkų teisės ir leidimų klausimas
Bendrąsias nuosavybes turinčiuose pastatuose bet kokie darbai, kurie keičia bendrojo naudojimo dalis arba sukuria naujas privatumui skirtas erdves, dažnai reikalauja ne tik techninių leidimų, bet ir bendrasavininkų sutikimo. Jei darbai iš tiesų viršija deklaruotą remonto apimtį, tai gali kelti klausimų dėl leidimų, projekto atitikimo techniniams reikalavimams ir statinio saugumo.
Tuo pačiu ortofotografijų ar registro vaizdai patvirtina faktą, kad erdvė atsirado, tačiau vien jie negali pakeisti teisinio vertinimo — būtina peržiūrėti statybos leidimų istoriją, parengtus projektus ir atliktų darbų ataskaitas.
Inspekcijos reakcija ir galimi žingsniai
A. Norkus pasakoja, kad kreipęsis į Statybų inspekciją pirmą kartą sulaukė atsakymo, esą statinys esąs senas ir skundas pateiktas per vėlai: „Jie sako, kad tas pastatas jau stovi seniai ir jūs per vėlai kreipėtės. Kadangi per vėlai kreipėtės, tai mes nenagrinėsime”.
Vėlesnio patikrinimo metu, pasak pareiškėjo, bendrasavininkams nepavyko kartu su inspektoriais patekti į patalpas, o institucija esą nenustatė pažeidimų.
Tokia situacija dažnai verčia ieškoti papildomų priemonių: oficialių užklausų Vilniaus miesto savivaldybei, papildomų ortofoto duomenų analizės, teisinio vertinimo dėl bendrasavininkių sutikimo trūkumo arba, prireikus, administracinių procedūrų ar bylinėjimosi kelio. A. Norkus tikisi aiškumo ir aiškina, kad darbai reikšmingi tiek bendro naudojimo teisėms, tiek potencialiai — pastato techniniam stabilumui.
Į pareigas įsitraukusios institucijos šiuo metu kviečiamos pateikti išsamesnius paaiškinimus, o gyventojai laukia galutinių išvadų dėl leidimų, atliktų darbų apimčių ir teisinių pasekmių.