Antanas Nedzinskas, savo laiku išgarsėjęs projekte „Kelias į žvaigždes“, jau daugiau nei dešimtmetį gyvena visiškai kitokį gyvenimą – kaime netoli Trakų. Pašaliniams galėtų pasirodyti, kad jis pasitraukė iš viešumos, tačiau iš tiesų toks gyvenimo būdas jam suteikia nepaprastą ramybę ir galimybę artimai pajusti gamtos ritmus. Vyras juokiasi: „O kada jūs turėjote tokią prabangą kelias dienas per savaitę nematyti nei vieno žmogaus?“
Gyvendamas vienkiemyje, Antanas griežtai tvirtina, kad gamtos patekimas leidžia gyventi pagal natūralų metų ciklą ir atsiriboti nuo kasdienio miesto šurmulio. Jo pavasaris prasideda ne tuomet, kai už lango prasklaido saulė, bet tada, kai į jo sodybos apylinkes sugrįžta varnėnai, kuriuos jis vadina „špokais“. Dar įdomiau – vasaros pradžią jis žymi pagal šikšnosparnių pasirodymą, kurie gyvenamojo pastato stoglangiuose vartoja sparnus, o jų skraidymas vakarais primena vasaros ritmą.
Gyvenimo ritmai ir santykis su gamta
Antanas atkreipia dėmesį, kad gamta moko žmogų neskubėti, atsipalaiduoti ir gyventi kiekviena akimirka. Jis savęs netgi įsivaizduoja kaip „laukinį kiškį“ – žiemą priaugantį svorio, o pavasarį suliekėjantį. Gyvenimas gamtoje išskiria jį nuo miesto žmogaus, kuris dažnai nesugeba pajusti gamtos metinių ciklų dėl patogumų, tokių kaip šilti namai ir automobiliai.
Antanas tvirtina, kad miesto triukšmo jam nė kiek nepasiilgsta. Paskutinį kartą lankėsi Vilniaus Kaziuko mugėje, kur ryškiai pajuto įtampą ir skirtingą kvapą nuo savo ramios kaimo aplinkos. Jo nuomone, gyvenimas kaime suteikia unikalią galimybę ne tik pailsėti nuo kasdienybės, bet ir imtis įvairių veiklų, palaikyti santykius su gamta bei bendrauti su draugais.
Sodybos įranga ir kaimo gyvenimo ypatybės
Sodyboje, užimanti hektarą žemės, Antanas yra sukūręs ypatingą erdvę – čia dera ne tik gyvenamasis namas, bet ir pirtis, namelis baliams, kultūros centras, scena, ožkų namelis bei net mažas SPA centriukas su planuojama įrengti dviviete vonia.
Ši įvairovė leidžia jam ir jo svečiams ne tik pailsėti, bet ir mėgautis įvairiomis pramogomis gamtoje.
Vyras dalijasi įžvalgomis apie žemės ūkio darbus, pasakodamas, kaip po daugybės bandymų suprato, kad nederlinga dirva yra didžiausias iššūkis daržų ir daržovių sodinime. Dėl to jis atsisakė didelio daržo ir pasirinkęs bendradarbiavimą su kaimynais, dalyvaujant mainų sistemoje, kuri leidžia pasikeisti vaisiais ir daržovėmis be didelio vargo.
Vienkiemio ramybę saugo šuo Milka, katinas Samis, o ypač mielos yra dvi dekoratyvinės ožkytės – Maša ir Taša. Antanas sako, kad šios ožkos, nors ir praktiškos naudos neduoda, labai džiugina svečius, ypač vaikus, kurie mielai jas lankosi globoti.
Darbas ir gamtos harmonija
Kiekvieną pavasarį Antanas atlieka ritualą – vaikšto per savo 5 hektarų mišką, įvertina miško būklę, ieško vėjo nupūstų ar nudžiūvusių medžių, kuriuos vėliau tenka pjauti ir pritaikyti medienos apdirbimui ar malkų gamybai. Tai – nuolatinis darbas, kuris suteikia vyrui saviraiškos galimybę ir patvirtina jo ryšį su gamta.
Be to, nors tyras oras kaime yra didelis privalumas, Antanas nepamiršta ir pavojų – erkių. Pastebėjęs, kad jų šioje teritorijoje yra mažiau nei ankstesniais metais, jis vis dėlto rimtai svarsto pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, ypač kai jo kaimynas susirgo šia liga. Tai rodo, kad gyvenimas gamtoje yra pilnas džiaugsmo, bet ir reikalauja atsakomybės už sveikatą.
Apibendrinant, Antanas Nedzinskas pasiryžo aktyviai gyventi gamtoje, kurioje priima naujus gyvenimo ritmus, įrengė daug statinių ir erdvių, kur gali šeimyniškai ir draugiškai leisti laiką. Jo sodyba tapo ne tik jo asmenine ramybės oaze, bet ir vieta, kurioje renkasi draugai pasidžiaugti gamtos teikiamais turtai ir kūrybine atmosfera.
