Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi. Statistikos duomenys atskleidžia, kad kas 36 sekundes pasaulyje vienas žmogus miršta dėl širdies veiklos sutrikimų. Specialistai nuolat įspėja, jog antsvoris yra viena pagrindinių rizikos priežasčių, didinančių tikimybę susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Nors dažnas svorio mažinimą motyvuoja noru geriau atrodyti, gyvybiškai svarbu orientuotis į bendrą savijautos ir sveikatos gerėjimą, derinant racionalią mitybą ir fizinį aktyvumą.
Širdies sveikata ir kraujagyslių funkcija: pagrindiniai aspektai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos draugijos pirmininkas Arnoldas Leleika pabrėžia, kad širdis – nuolatos veikiantis organas, kurio veiklos kokybė priklauso nuo kraujagyslių būklės. Tinkama arterijų funkcija yra būtina, nes per jas širdis ir kiti organai aprūpinami deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Svarbią širdies kraujotakos dalį sudaro vainikinės arterijos, kurių pažeidimai lemia širdies ligų vystymąsi.
Neigiamą įtaką kraujagyslių funkcijai daro netinkama mityba – per didelis raudonos mėsos, gyvulinės kilmės riebalų, druskos ir cukraus vartojimas. Taip pat žalingi yra rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Visa tai didina kraujagyslių sienelių pažeidimų riziką, skatina aterosklerozės vystymąsi, kuris gali lemti rimtas širdies problemas.
Antsvoris kaip širdies ligų rizikos veiksnys
Padidėjęs kūno svoris yra dažna netinkamos mitybos ir gyvenimo būdo pasekmė, kuri didina pavojų susirgti širdies nepakankamumu, išemine širdies liga ir antrojo tipo cukriniu diabetu. Be to, antsvoris dažnai derinamas su metaboliniu sindromu – sudėtinga sveikatos būkle, apimančia pilvinį nutukimą, cholesterolio padidėjimą, aukštą kraujospūdį ir padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje.
Žmonės, turintys antsvorį, dažnai skundžiasi oro trūkumu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, greitesniu nuovargiu ir kitais fiziologiniais sunkumais. Be to, specialistai įspėja atkreipti dėmesį į galimus ankstyvuosius kardiovaskulinių sutrikimų požymius – padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo pokyčius, nuovargį, prakaitavimą ar skausmą krūtinėje.
Mitybos ir gyvenimo būdo principai širdies sveikatai palaikyti
Dietistė Eglė Ažubalienė rekomenduoja į mitybą įtraukti gausų kiekį augalinės kilmės produktų – ypač spalvingų daržovių ir vaisių, kuriuose gausu vitaminų, mineralų bei antioksidantų. Dienos racione turėtų būti bent penkios daržovių ir kelios vaisių porcijos. Riboti reikėtų gyvūninės kilmės produktų, greito maisto, cukraus ir druskos vartojimą.
Fizinis aktyvumas yra ne mažiau svarbus – sportuojant gerėja kraujotaka, mažėja „blogojo“ cholesterolio lygis, stiprėja raumenys ir pats širdies raumuo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus judėjimas sumažina koronarinių širdies ligų riziką iki 21 proc. vyrams ir net iki 29 proc. moterims, o širdies smūgių tikimybė sumažėja apie 20 proc.
Streso valdymas ir natūralios priemonės širdies stiprinimui
Psichologinis stresas, nerimas ir nuovargis ne mažiau veikia širdies būklę ir gali skatinti svorio augimą. Todėl svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata, stengiantis išvengti neigiamo poveikio širdžiai.
Širdies veiklos gerinimui specialistai pataria pasitelkti tradicinius vaistažolių preparatus – gudobelę, sukatžolę, valerijoną. Šie augalai gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį ir ramina nervų sistemą, o jų veikliųjų medžiagų įsisavinimas yra optimalus vartojant tinktūras, kurios pasižymi didesniu koncentracijos efektyvumu nei vandeniniai ekstraktai.
Visgi, siekiant efektyviausių rezultatų, rekomenduojama konsultuotis su gydytojais ar vaistininkais, laikytis širdžiai ir kraujagyslėms palankios dietos, neignoruoti ankstyvų simptomų ir nuolat rūpintis savo gyvenimo būdo bei mitybos įpročiais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.