Viktorijos Čmilytės-Nielsen aštrūs žodžiai dėl Trumpo taikos plano sukėlė audrą Europoje

Politinės korupcijos byloje nuteistos Lietuvos liberalų partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen labai kritiškai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą Ukrainos taikos planą. Šioje analizėje ji įvardija siūlomą planą kaip ultimatumo formą, kurios pasekmės gali reikšti kapituliaciją tiek Ukrainai, tiek visam Vakarų pasauliui.

V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad dokumente, žinomame kaip Dimitrovo – Witkoffo 28 punktų planas, išdėstyti pasiūlymai kelia didžiulį nerimą dėl geopolitinės ateities. Pagal šį planą būtų pripažįstama agresija kaip kažkas, kas nesulaukia bausmės, o tiesiog yra apdovanojama teritoriniais kompromisais. Tai reiškia, kad ne tik Ukraina, bet ir visi Vakarai faktiškai atsisako kovoti su agresija, leisdami Rusijai išlaikyti Krymą ir ribojant galimybę nubausti Rusijos karo nusikaltėlius.

„Europos sostinėse po plano paviešinimo tvyrojo kurtinanti tyla“, – rašo politikė. Ši tyla, jos nuomone, simbolizuoja skausmingą suvokimą apie tai, kad Europa susiduria su ultimatumais, kuriuose reikalaujama pripažinti Rusijos teritorinius pasiekimus ir netgi įrašyti į NATO sutartį įsipareigojimą, kad Ukraina niekada netaps šios organizacijos nare.

Šis siūlymas yra sunkiai priimtinas, nes varžo suverenių Europos valstybių sprendimus ir kelia grėsmę regiono saugumui. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad nors viešumoje vyravo tyluma, diplomatiniai kanalai veikia intensyviai ir ieškoma būdų įtikinti JAV administraciją atmesti „might is right“ principą, kuris reiškia, kad jėga yra teisė.

Europa privalo imti savo saugumą į savo rankas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė vieną sunkiausių savo kalbų nuo karo pradžios, akcentuodamas dilemą, su kuria susiduria jo šalis – prarasti svarbų sąjungininką ar atsisakyti kovos už laisvę ir demokratiją. Ši dilema yra aktuali ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, kurios saugumas dabar yra tiesiogiai iššūkis.

V. Čmilytė-Nielsen savo socialiniuose tinkluose kviečia europiečius sąmoningai žvelgti į ateitį ir prisiimti atsakomybę už savo regiono saugumą. Tai reiškia ne tik politinį ir diplomatinių sprendimų priėmimą, bet ir pasirengimą gynybai bei bendradarbiavimui, kuris užkirstų kelią bet kokiems ultimatumo ir agresijos bandymams destabilizuoti Europos saugumą.

Visuomenėje ir politinėse sluoksniuose šis Trumpo pasiūlytas planas sukėlė diskusijų audrą. Atsakomybės jausmas šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, nes situacija regione ir pasaulyje neramina ne tik politinius lyderius, bet ir paprastus žmones, siekiančius taikos ir stabilumo.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Petrikonis

Viktorijos Čmilytės-Nielsen aštrūs žodžiai dėl Trumpo taikos plano sukėlė audrą Europoje

Politinės korupcijos byloje nuteistos Lietuvos liberalų partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen labai kritiškai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą Ukrainos taikos planą. Šioje analizėje ji įvardija siūlomą planą kaip ultimatumo formą, kurios pasekmės gali reikšti kapituliaciją tiek Ukrainai, tiek visam Vakarų pasauliui.

V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad dokumente, žinomame kaip Dimitrovo – Witkoffo 28 punktų planas, išdėstyti pasiūlymai kelia didžiulį nerimą dėl geopolitinės ateities. Pagal šį planą būtų pripažįstama agresija kaip kažkas, kas nesulaukia bausmės, o tiesiog yra apdovanojama teritoriniais kompromisais. Tai reiškia, kad ne tik Ukraina, bet ir visi Vakarai faktiškai atsisako kovoti su agresija, leisdami Rusijai išlaikyti Krymą ir ribojant galimybę nubausti Rusijos karo nusikaltėlius.

„Europos sostinėse po plano paviešinimo tvyrojo kurtinanti tyla“, – rašo politikė. Ši tyla, jos nuomone, simbolizuoja skausmingą suvokimą apie tai, kad Europa susiduria su ultimatumais, kuriuose reikalaujama pripažinti Rusijos teritorinius pasiekimus ir netgi įrašyti į NATO sutartį įsipareigojimą, kad Ukraina niekada netaps šios organizacijos nare.

Šis siūlymas yra sunkiai priimtinas, nes varžo suverenių Europos valstybių sprendimus ir kelia grėsmę regiono saugumui. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad nors viešumoje vyravo tyluma, diplomatiniai kanalai veikia intensyviai ir ieškoma būdų įtikinti JAV administraciją atmesti „might is right“ principą, kuris reiškia, kad jėga yra teisė.

Europa privalo imti savo saugumą į savo rankas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė vieną sunkiausių savo kalbų nuo karo pradžios, akcentuodamas dilemą, su kuria susiduria jo šalis – prarasti svarbų sąjungininką ar atsisakyti kovos už laisvę ir demokratiją. Ši dilema yra aktuali ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, kurios saugumas dabar yra tiesiogiai iššūkis.

V. Čmilytė-Nielsen savo socialiniuose tinkluose kviečia europiečius sąmoningai žvelgti į ateitį ir prisiimti atsakomybę už savo regiono saugumą. Tai reiškia ne tik politinį ir diplomatinių sprendimų priėmimą, bet ir pasirengimą gynybai bei bendradarbiavimui, kuris užkirstų kelią bet kokiems ultimatumo ir agresijos bandymams destabilizuoti Europos saugumą.

Visuomenėje ir politinėse sluoksniuose šis Trumpo pasiūlytas planas sukėlė diskusijų audrą. Atsakomybės jausmas šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, nes situacija regione ir pasaulyje neramina ne tik politinius lyderius, bet ir paprastus žmones, siekiančius taikos ir stabilumo.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Petrikonis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *