Mineralinis vanduo jau daugelį metų vertinamas dėl savo gydomųjų savybių, tačiau svarbu suprasti, kad jo vartojimas turi tam tikras taisykles, kurių būtina laikytis. Gydytojas Gasparas Žumbakys pabrėžia, kad nors mineralinis vanduo gali būti naudingas, jo jokiu būdu nereikėtų vartoti kasdien be tinkamo dozavimo ir specialisto rekomendacijų.
Šiuolaikinėje visuomenėje kas trečias suaugęs žmogus susiduria su virškinimo problemomis. Greitas gyvenimo tempas, stresas ir prasta mityba lemia vis didesnį kiekį žmonių, ieškančių natūralių būdų pagerinti savo sveikatą. Vienas iš priimtinų ir dažnai taikomų sprendimų yra mineralinio vandens vartojimas. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį gydytojas, šio natūralaus gydomojo gėrimo poveikis labai priklauso nuo jo mineralizacijos laipsnio, vartojimo kiekio ir individualios organizmo būklės.
Mineralinio vandens poveikis organizmui
Mineralinis vanduo yra naudinga pagalbinė priemonė kovojant su virškinimo sutrikimais, tokiais kaip vidurių užkietėjimas ar refliuksas. Tačiau siekiant išvengti nemalonių pojūčių, svarbu rinktis nesgazuotą mineralinį vandenį, kadangi gazas gali sustiprinti refliukso simptomus ir sukelti pilvo pūtimą. Mineraliniame vandenyje esantys bikarbonatai sumažina skrandžio rūgšties perteklių, palengvindami tokius simptomus kaip skausmas, nemalonus kvapas burnoje ar stemplės dirginimas.
Sulfatai ir magnis skatina tulžies išsiskyrimą, kas pagerina riebalų virškinimą. Mineralinis vanduo pasižymi ir vidurius minkštinančiu poveikiu, skatina žarnyno peristaltiką bei palengvina tuštinimąsi. Taigi, mineralinis vanduo yra ne tik hidratacijos šaltinis, bet ir veikia organizmą kompleksiniu būdu, todėl jo vartojimas turi būti apgalvotas ir dozuotas.
Vartojimo dozavimas ir atsargumo priemonės
Sanatorijose mineralinio vandens vartojimo kursai visada parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligonio sveikatos būklę ir vandens mineralizacijos laipsnį. Mineralizacija gali būti silpna, vidutinė arba stipri, tad ji lemia ir gydomojo poveikio intensyvumą. Dažniausiai vidurių užkietėjimui gydyti rekomenduojama išgerti vieną–dvi stiklines mineralinio vandens per dieną, gydymo trukmė siekia nuo trijų iki septynių dienų.
Refliukso atveju kiekiai yra ženkliai mažesni, kad nepablogėtų būklė.
Vertėtų paminėti ir specifinį mineralinio vandens kvapą, kurį kai kurie pacientai apibūdina kaip „supuvusių kiaušinių“. Jis kyla dėl sieros junginių, iš kurių susidaro sieros vandenilis. Tokia kvapų gama tiesiogiai atspindi vandens sudėtį ir mineralizacijos laipsnį – kuo mineralinis vanduo stipresnis, tuo kvapas intensyvesnis. Skonis taip pat priklauso nuo mineralų proporcijų, pavyzdžiui, kalcis suteikia kreidos poskonį, natris – sūrumo, o geležis – metalo skonį.
Kam mineralinis vanduo gali būti žalingas?
Nepaisant naudos, mineralinis vanduo ne visiems yra tinkamas. Žmonėms, sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu, rekomenduojama riboti ar visiškai vengti stipriai mineralizuoto vandens, nes tai gali apsunkinti inkstų darbą ir sutrikdyti mineralinių medžiagų pusiausvyrą organizme. Taip pat atsargiai turėtų elgtis asmenys, turintys aukštą kraujospūdį ar širdies nepakankamumą, kadangi natrio perteklius vandenyje gali dar labiau pabloginti jų būklę.
Be to, pooperaciniu laikotarpiu, ypač po žarnyno operacijų, mineralinio vandens vartojimas gali būti kontraindikuotinas. Šiuo laikotarpiu organizmui svarbu švelniai ir pamažu skatinti virškinamąjį traktą, todėl mineralinio vandens vartojimas turi būti kontroliuojamas gydytojo.
Rekomendacijos vartojimui
Mineralinis vanduo nėra įprastas geriamasis vanduo. Iš gelmių išgaunamas natūralus gėrimas pasižymi aktyviu fiziologiniu poveikiu, todėl svarbu jo nepiktnaudžiauti. Gydytojas Gasparas Žumbakys pataria mineralinį vandenį vartoti tik pagal poreikį, pavyzdžiui, esant vidurių užkietėjimui, refliukso simptomams arba po didelio fizinio krūvio, kai organizmas praranda daug skysčių bei mineralų. Kasdieniam vartojimui tinkamesnis yra mažos mineralizacijos vanduo.
Taip pat rekomenduojama mineralinį vandenį išgerti šaltinio vietoje, nes parsivežtas namo vanduo ilgainiui keičia savo cheminę sudėtį ir gali būti bakterijomis užterštas. Jei mineralinis vanduo imamas iš sanatorijos, geriausia jį supilstyti paskutinę išvykimo dieną ir suvartoti per kelias dienas, laikant vėsioje ir tamsioje vietoje.
Apibendrinant, mineralinis vanduo gali būti vertinga pagalbinė priemonė virškinimo problemų gydymui ir skysčių atstatymui, tačiau svarbu jį vartoti atsakingai, laikytis gydytojų rekomendacijų ir nepiktnaudžiauti šiuo natūraliu vaistu, kadangi per didelis kiekis gali sukelti nemalonių ir sveikatai pavojingų pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.