Įsivyraujanti tendencija atmesti smulkius sveikatos sutrikimus ir į gydytojus kreiptis tik esant ryškiems nusiskundimams kelia nerimą sveikatos specialistams. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad kas šeštas gyventojas (17 proc.) į medikus kreipiasi tik tuomet, kai simptomus jau sunku ignoruoti arba savijauta smarkiai pablogėja.
Tyrimo esminės išvados
Apklausa atskleidė, kad profilaktinei sveikatos patikrai reguliariai skiria dėmesį nedidelė dalis gyventojų: vos 14 proc. nurodė tokį įprotį. Tyrimo autoriai pažymi, kad trys iš keturių apklaustųjų prisipažino į gydytojus besikreipiantys tik turėdami konkrečių nusiskundimų.
„Atlikto gyventojų tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų vis dar skiria per mažai dėmesio profilaktiniams sveikatos patikrinimams.
Net trys iš keturių apklaustųjų prisipažino į gydytojus besikreipiantys tik jau turėdami konkrečių nusiskundimų.
Tuo tarpu profilaktinei sveikatos patikrai medicinos įstaigose reguliariai lankosi vos 14 proc. gyventojų“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Kodėl delsia gyventojai?
Delsimą kreiptis į medikus lemia kelios priežastys: įprotis „išlaukti“, laiko stoka, baimė sužinoti blogas naujienas ir ilgi laukimo terminai valstybiniuose skyriuose. Tyrime nurodoma, kad laukimo laikas svarbus net 70 proc. respondentų — tai pagrindinis veiksnys renkantis sveikatos priežiūros paslaugas. Daugėja ir pasirinkimų: privatūs sveikatos draudimai leidžia greičiau patekti pas specialistus, todėl privatines paslaugas dažniau renkasi tie, kurie reguliariai atlieka profilaktiką.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Šeimos gydytojas Ignas Klėjus atkreipia dėmesį, kad anksti nustatytos ligos gydymas dažnai būna paprastesnis ir sėkmingesnis. Pacientai neretai ignoruoja pirminius ligos simptomus ir kūno siunčiamus signalus, kurie galbūt atrodo nereikšmingi.
Ilgalaikis nuovargis, užsitęsęs kosulys, dusulys fizinio krūvio metu, apetito praradimas ar svorio svyravimai gali būti ne tik streso ar pervargimo požymiai, bet ir rimtų ligų pradžia. „Pastebimi svorio pokyčiai, naktinis prakaitavimas, apetito stoka – tai simptomai, kuriuos žmonės dažnai pateisina nuovargiu, įtemptu gyvenimo tempu ar stresu, nors iš tiesų jie gali rodyti ir kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Todėl numoti į juos ranka tikrai nederėtų”, − sako I. Klėjus.
Ką daryti praktiškai?
Patarimai paprasti, bet veiksmingi: nusistatyti metinį profilaktinį patikrinimą, matuoti kraujospūdį ir gliukozės kiekį, nepamiršti reguliarių kraujo tyrimų ir, esant šeimos anamnezėje rizikai (širdies ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos), konsultuotis su gydytoju dažniau. Privatūs sveikatos draudimai ir nuotolinės konsultacijos gali sumažinti laukimo laiką ir patekti pas specialistą anksčiau.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, apie 40–50 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio bei diabeto būtų galima išvengti laiku kreipiantis į gydytoją — ankstyva diagnostika iš tiesų gelbsti gyvybes ir gerina gyvenimo kokybę.
Tyrimo metodika
Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“: 2025 metų rugsėjo mėnesį apklausta 1017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.