Kardiologų bendruomenė kelia rimtą susirūpinimą dėl padėties Lietuvoje, susijusios su cholesterolio kontrole ir jos įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms. Nors gyvenimo kokybė šalyje nuolat gerėja, mirtingumo nuo širdies ligų rodikliai lieka labai aukšti, o efektyvus cholesterolio kiekio mažinimas – itin prastas. Europos sveikatos tyrimų platformos (SHARE) duomenys atskleidžia, kad lietuviai, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, nepakankamai efektyviai kovoja su bloguoju cholesteriu – svarbia rizikos aterosklerozės veiksniu.
Lietuvos padėtis Europos kontekste
EUROASPIRE registro duomenys, aptarti paskutiniame Europos kardiologų kongrese, užtikrina liūdnus rezultatus Lietuvos atžvilgiu. Tyrimas apima pacientus, kuriems buvo diagnozuotas infarktas, atlikta stentavimo procedūra ar kitos atliekamos širdies operacijos 27 Europos šalyse. Lietuva liko paskutinėje vietoje pagal gydymo tikslų pasiekimą – vos 10 proc. pacientų sugebėjo sumažinti blogojo (MTL) cholesterolio kiekį iki rekomenduojamos normos, t. y. mažiau nei 1,8 mmol/l.
Tarp tarptautinių kardiologų rekomendacijų svarbiausiąja skaitoma reikšmė šioje pacientų grupėje yra MTL cholesterolis ne didesnis kaip 1,4 mmol/l. Šios normos siekti būtina, nes blogasis cholesterolis yra pagrindinis veiksnys, skatinantis aterosklerozės vystymąsi – lėtinį kraujagyslių uždegimą, vedantį prie kraujotakos sutrikimų, širdies priepuolių ir insultų.
Kodėl cholesterolio kontrolė yra tokia svarbi?
Cholesterolio disbalansas organizme lemia kraujagyslių sienelių pažeidimus, kurie ilgainiui užkemša arterijas, mažina deguonies ir maistingųjų medžiagų patekimą į audinius ir skatina širdies ligų riziką. Ypač pavojingas yra MTL (blogasis) cholesterolis, kuris kaupiasi kraujagyslių viduose, skatindamas aterosklerozės procesus. Tai viena iš pagrindinių širdies infarkto ir insulto priežasčių, todėl cholesterolio kiekio kontroliavimas yra prioritetinė prevencijos sritis.
Lietuvos gyventojų ypatybės ir gyvenimo būdas dažnai nepalankūs širdies ligų prevencijai: mitybos įpročiai, fizinio aktyvumo stoka, neretai ir vėlyvas ligų diagnostikos pradžios momentas. Europos sveikatos tyrimai (SHARE) atskleidžia, kad mūsų šalyje nemažai žmonių nesukaupia pakankamo sveikatos rezervo dėl įvairių traumų, lėtinių ligų ir gyvensenos ypatybių.
Kaip galime keisti situaciją?
Pirmiausia būtina didinti visuomenės sąmoningumą apie cholesterolio ir širdies bei kraujagyslių ligų sąsajas. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir cholesterolio tyrimai yra gyvybiškai svarbūs ankstyvai rizikos faktorių identifikacijai. Antra, svarbu stiprinti gydytojų ir pacientų bendradarbiavimą, užtikrinant tinkamą gydymą, dietą bei fizinį aktyvumą. Medicininiai vaistai, kaip statinai, šiuo metu yra svarbi priemonė cholesterolio kontrolei, tačiau jie veiksmingi tik tuomet, kai laikomasi visų gydymo rekomendacijų.
Valstybės mastu būtina vykdyti sveikatos skatinimo programas, kurios skatintų sveikesnį gyvenimo būdą ir suteiktų plačią informaciją apie cholesterolio riziką. Tik kompleksiškas požiūris, apimantis prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir efektyvų gydymą, gali pakeisti šiandieninę situaciją ir sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo širdies ligų Lietuvoje.
Apibendrinant, Lietuvos padėtis cholesterolio valdyme išlieka tragiška, tačiau yra ir vilčių gerinti sveikatos rodiklius, jei visos suinteresuotos pusės imtųsi veiksmų. Kardiologai ragina neatidėlioti prevencijos, reguliariai tikrintis ir atsakingai rūpintis savo širdies sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.