Mažakraujystė arba anemija yra viena iš dažniausių sveikatos problemų, ypač moterų tarpe, kurią dažnai sunku pastebėti ankstyvosiose stadijose. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas akcentuoja, kad mažakraujystė gali pasireikšti įvairiais būdais ir paveikti paaugles, jaunas moteris su gausiomis mėnesinėmis, nėščias moteris ir vyresnio amžiaus asmenis. Ši liga dažnai sukelia nuovargį, energijos stoką, plaukų slinkimą, odos blyškumą, lūpų kampučių skilinėjimą, nagų lūžinėjimą ir širdies plakimo sutrikimus.
Mažakraujystės simptomai ir vystymosi ypatumai
Mažakraujystė vystosi palaipsniui, todėl žmogus ilgą laiką gali nepastebėti jokių ženklų. Ankstyvosios geležies trūkumo stadijos neretai lieka nepastebėtos net ir atlikus paprastą hemoglobino tyrimą, nes organizmas dar sugeba palaikyti pakankamą raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – gamybą. Todėl labai svarbu neapsiriboti tik hemoglobino kiekiu kraujyje, o ištirti feritino lygį, kuris parodo organizmo geležies atsargas ir tikrąją medžiagų būseną. Profesorius Rimantas Stukas pabrėžia: „Jei žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, o hemoglobinas yra normos ribose, būtina ištirti feritino lygį, kuris parodo tikrąsias geležies atsargas.“
Geležies trūkumo priežastys moterims
Moterims mažakraujystė gali išsivystyti dėl natūralių fiziologinių procesų – gausių mėnesinių, nėštumo metu, taip pat dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme vyresniame amžiuje. Šios būklės gali lemti ilgalaikį geležies trūkumą, kuris, jeigu nėra laiku pastebėtas ir gydomas, gali sukaupti rimtų sveikatos komplikacijų. Viena iš pavojingiausių situacijų yra staigus didelis kraujo netekimas, pavyzdžiui, po traumos, kai neatliekama kraujo perpylimo procedūra ir žmogaus organizmas negali greitai atstatyti kraujo lygio – tai gali kelti grėsmę gyvybei.
Mitybos ir gyvenimo būdo poveikis mažakraujystės profilaktikai
Geležies kiekis organizme yra glaudžiai susijęs su mityba ir gyvenimo būdo įpročiais.
Geležis yra tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktuose, tačiau svarbu žinoti, kad geležis iš augalinės kilmės produktų organizmą pasiekia prasčiau – tik maždaug 30–50 proc. mėsos geležies pasisavinama kur kas lengviau nei augalinės. Todėl pagrindinis geležies šaltinis turi būti subalansuota mityba, kurioje gausu mėsos produktų. Be to, tam tikri kasdieniai įpročiai gali trukdyti geležies įsisavinimui – pavyzdžiui, dažnas kavos vartojimas. Kava ir kai kurie kiti gėrimai bei produktai gali slopinti geležies pasisavinimą iš maisto, todėl tai nereikėtų pamiršti, ieškant priežasčių, kodėl išsivysto geležies trūkumas.
Svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savo sveikatos būklę, stebėti iškilusių simptomų raidą ir, esant poreikiui, kreiptis į gydytojus. Ankstyvas geležies trūkumo atpažinimas ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Profilaktika, o ypač subalansuota mityba, yra svarbiausias veiksnys išvengti mažakraujystės ir užtikrinti, kad organizmas veiktų normaliai ir energingai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.