Atšalus orams ir prasidėjus virusų sezonui, daugelis žmonių pradeda kamuotis varginanti sloga, kuri, nors dažnai laikoma menku nemaloniu sezonišku negalavimu, gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas otorinolaringologas Modestas Maslovas atskleidžia slogos priežastis, supažindina su jos rūšimis ir pataria, kaip tinkamai gydyti šį dažną peršalimo ligų simptomą.
Kas yra sloga ir kodėl ji atsiranda?
Sloga, mediciniškai vadinama rinitu, yra nosies gleivinės uždegimas, sukeliantis nosies užgulimą, paburkimą, sekreto išsiskyrimą, uoslės sutrikimą, čiaudulį ir niežulį. Šį uždegimą gali sukelti alerginiai, infekciniai bei nealerginiai neinfekciniai veiksniai. Ūmi virusinė sloga yra viena dažniausių kvėpavimo takų infekcijų ir dažniausiai ją sukelia rinovirusai, kuriems tenka apie pusė visų atvejų. Taip pat gali pasireikšti ir kitų virusų, pavyzdžiui, koronavirusų, adenovirusų ar gripo virusų sukelta sloga.
Užkrečiama oro lašeliniu būdu, ypač kontaktuojant su sergančiuoju. Virusai patenka per nosies gleivinę, prisitvirtina prie ląstelių ir sukelia uždegiminį atsaką, per kurį išskiriamos medžiagos (kininai, prostaglandinai), sukeliančios kraujagyslių išsiplėtimą, padidėjusį pralaidumą ir sekreciją, todėl atsiranda įvairūs slogos simptomai.
Kaip skirstomos slogos rūšys?
Specialistas rinitus skirsto į tris pagrindines grupes: alerginius, infekcinius ir nealerginius neinfekcinius.
Alerginis rinitas pasireiškia organizmo reakcija į alergenus – žiedadulkes, pelėsius, kitas medžiagas – kurių poveikyje išsiskiria histaminas ir kitos uždegiminės medžiagos, sukeldamos nosies gleivinės paburkimą, niežulį, čiaudulį ir vandeningą sekreciją.
Infekcinis rinitas dažniausiai yra virusinės kilmės, kartais jį gali sukelti bakterijos. Nepaisant to, svarbu žinoti, kad dauguma slogos atvejų yra virusiniai, todėl antibiotikai dažniausiai nėra reikalingi.
Nealerginis neinfekcinis rinitas yra lėtinis uždegimas be alerginių ar infekcinių požymių. Jis gali kilti dėl ilgalaikio vietinio dekongestantų vartojimo, hormoninių pokyčių, senatvės, įvairių dirgiklių ar aplinkos poveikio.
Ar slogą būtina gydyti ir kaip?
Nors specifinių vaistų slogos gydymui nėra, svarbu palengvinti simptomus ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ligos metu. Dažniausiai taikomos priemonės – vietiniai dekongestantai nosies gleivinei sumažinti, antihistamininiai vaistai alerginiam rinitui, priešuždegiminiai vaistai bei gleives skystinančios priemonės.
Taip pat rekomenduojami nosies plovimai specialiais tirpalais, kurie padeda pašalinti gleives ir mažinti uždegimą. Poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, miegojimas pasikėlus galvūgaliui ir tinkama kambario drėgmė bei temperatūra padeda greičiau pasveikti.
Be to, tyrimai rodo, jog vitamino C ir cinko papildai gali švelninti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų eigą. Sausai gleivinei mažinti tinkami aliejiniai preparatai.
Kokios dažniausios klaidos ir mitai gydant slogą?
Viena didžiausių klaidų – nereikalingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Kadangi slogos priežastis dažniausiai yra virusai, antibiotikai jokio teigiamo poveikio nedaro ir gali net pakenkti organizmui. Taip pat pacientai dažnai per ilgai vartoja vietinius dekongestantus, nors jų vartojimo kursas turi būti ribojamas iki penkių dienų, kad nebūtų gleivinės pažeidimų ar priklausomybės.
Dar viena svarbi klaida – higienos taisyklių nesilaikymas, pavyzdžiui, neplaunamos rankos, dalijimasis daiktais, nenusiimamos kaukės pavojingoje aplinkoje. Be to, nosies plovimui reikėtų naudoti tik virintą arba specialius tirpalus, bet ne vandentiekio vandenį, kuris gali sukelti papildomą dirginimą ar infekciją.
Kokios komplikacijos gali išsivystyti ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Slenkant slogai, kai kurie pacientai gali susidurti su komplikacijomis, tokiomis kaip vidurinės ausies uždegimas, bakterinis sinusitas ar kvėpavimo takų ligų paūmėjimai (pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, astma). Sinusitą įtarti vertėtų, jei simptomai trunka ilgiau nei 10 dienų arba slogos požymiai sustiprėja po penkių dienų.
Pasikeitusi gleivių spalva, stiprus veido skausmas, karščiavimas viršija 38 laipsnius celsijaus – tai signalai, kad reikalinga medicininė konsultacija. Gydymui antibiotikai nėra pirmas pasirinkimas net ir sinusito atveju.
Kaip išvengti peršalimo ligų šaltuoju metų laiku?
Peršalimo ligų visiškai išvengti neįmanoma, kadangi žmonės nuolat kontaktuoja vieni su kitais. Tačiau galima sumažinti riziką. Rekomenduojama reguliariai plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, stiprinti imunitetą sveika mityba, fiziniu aktyvumu, pakankamu miegu, streso vengimu. Taip pat svarbu nerūkyti ir nevartoti alkoholio, o turinčius lėtinių ligų – laikytis gydytojų nurodymų.
Atsakomybė už savo sveikatą ir tinkamas elgesys per virusų sezoną padės sumažinti ligų plitimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.