Širdies ir kraujagyslių ligos tradiciškai siejamos su pagyvenusiais žmonėmis, tačiau pastaruoju metu medikai vis dažniau fiksuoja nerimą keliančią tendenciją – šios ligos jaunėja. Vis daugiau jaunų pacientų susiduria su rimtais širdies sveikatos sutrikimais, tokiais kaip miokardo infarktas, insultas ar net staigi mirtis, atkreipia dėmesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja kardiologė Jurgita Plisienė. Viena iš svarbiausių šios tendencijos priežasčių yra nutukimas, kuris ne tik veikia kūno išvaizdą, tačiau ir sąlygoja daugelį sunkių širdies bei kraujagyslių ligų.
Nutukimas ir širdies ligų jaunėjimas
Kardiologė paaiškina, kad širdies ir kraujagyslių ligų jaunėjimas nėra viena priežastis, o daugybės veiksnių kompleksas. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, netinkama mityba, persisotinimas kalorijomis, fizinio aktyvumo trūkumas, rūkymas ir kiti rizikos veiksniai susilieja į kompleksinę problemą. Nutukimas, ypač pilvinis arba viscerinis, yra itin pavojingas – riebalai kaupiasi ne tik po oda, bet ir aplink vidaus organus, skatinant uždegiminių procesų suaktyvėjimą, bloginant cholesterolio bei gliukozės apykaitą ir didinant insulino rezistencijos riziką.
Visi šie veiksniai prisideda prie aterosklerozės progresavimo, kuri yra pagrindinė priežastis, sukelianti infarktus, insultą ir kitas širdies kraujotakos problemas. Kadangi širdies ligos vis dažniau nustatomos jaunesniems žmonėms, labai svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatą jau ankstyvame amžiuje.
Prevencija ir ankstyva diagnostika
Dažnai jauni žmonės laiko širdies ligas kažkuo tolimesniu, galbūt ateityje laukiančiu pavojumi, o ne dabarties problema. Jurgita Plisienė pabrėžia, kad profilaktika turi būti pradėta kuo anksčiau, geriausia – reguliariai vertinant asmeninius sveikatos rodiklius. Tai apima kraujospūdžio matavimą, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, kūno masės indekso (KMI) nustatymą, taip pat gyvenimo būdo įpročių stebėjimą – rūkymo, miego kokybės ir fizinio aktyvumo lygio vertinimą.
Kiekvienas žmogus turi būti savo sveikatos sargas – žinoti ir suprasti savo rizikos veiksnius, nes tik pats žmogus gali pradėti rūpintis savo sveikata ikijei problema tampa rimta. Gydytojai gali padėti daugiau tada, kai liga jau išsivystė, taigi svarbiausia yra neužleisti situacijos.
Kūno masės indeksas ir nutukimo pavojus
KMI yra paprastas ir efektyvus įrankis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus kūno svoris atitinka sveikatos standartus. KMI iki 25 laikomas normaliu, 25–29,9 – rodo antsvorį, o virš 30 – nutukimą. Medicininė praktika rodo, kad ankstyvas antsvoris ir nutukimas ženkliai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, įskaitant infarktą, insultą ir širdies nepakankamumą. Svarbu priimti savo kūno būklę atsakingai ir neignoruoti šių rodiklių, nes simptomai dažnai būna neakivaizdūs, o pojūčių nebuvimas gali klaidinti.
Gyvenimo būdo svarba
Gyvenimo būdo korekcija – viena pagrindinių priemonių širdies ligų prevencijai. Tačiau kartais žmonės nori greitų rezultatų, tikėdamiesi, kad laikinas dietos režimas ar trumpalaikės fizinės pratybos greitai atstatys sveikatą. Kardiologė pataria siekti ilgalaikių pokyčių, kurie taptų įpročiais ir būtinybe visam gyvenimui. Tai apima subalansuotą mitybą, rekomenduojamą Viduržemio jūros regiono dietos principais – daug daržovių ir vaisių, pakankamas baltymų kiekis, mažai pridėtinio cukraus ir kenksmingų riebalų.
Be to, fizinis aktyvumas turi būti reguliarus, tačiau nebūtinai intensyvus. Užtenka apie 150 minučių vidutinio intensyvumo užsiėmimų per savaitę, pavyzdžiui, pasivaikščiojimų, plaukimo ar važiavimo dviračiu. Svarbiausia, kad fizinė veikla būtų miela ir prieinama, nes tik tokiu atveju didėja tikimybė ją išlaikyti nuolatinę.
Medikamentinis gydymas – papildoma galimybė
Kai gyvenimo būdo pokyčiai nepakankami ar svorio mažėjimas nesėkmingas, medicinos praktikoje taikomas ir medikamentinis gydymas. Viena iš naujausių ir perspektyvių gydymo krypčių yra GLP-1 receptorių agonistai, pavyzdžiui, semagliutidas. Europos kardiologų draugijos rekomendacijose minimas šis vaistas, nes klinikiniai tyrimai įrodė 20 procentų sumažinusį mirtingumo iš širdies ir kraujagyslių ligų riziką sergantiems nutukimu ir širdies ligomis, net ir jei pacientai neserga diabetu.
Tačiau kardiologė pabrėžia, kad medikamentai nėra stebuklingas sprendimas – jie taikomi tik griežtai apibrėžtais atvejais ir tik kartu su gyvenimo būdo pokyčiais. Vaistai gali padėti, bet jie neatleidžia pacientų nuo atsakomybės rūpintis savo sveikata ir laikytis gydytojų rekomendacijų.
Šiuolaikinėje medicinoje didžiausias dėmesys skiriamas prevencijai, o tam, kad išvengtume sveikatos problemų ateityje, būtina sąmoningai rūpintis savo kūnu jau dabar. Tik toks holistinis požiūris gali apsaugoti nuo širdies ligų, kurios, deja, tampa vis jaunesnių žmonių sveikatos iššūkiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.