Australų mokslininkų mažo masto, bet ilgalaikio tyrimo rezultatai suteikia vilties vaikams, sergantiems žemės riešutų alergija. Eksperimente dalyvavo 48 vaikų grupė, kuriems 18 mėnesių buvo taikoma imunoterapija: skiriamas tam tikro tipo probiotikas kartu su žemės riešutų baltymais arba placebu. Tokia kombinacija turėjo pakeisti imuninės sistemos reakciją į alergeną ir palaipsniui ugdyti toleranciją.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Rezultatai buvo ryškūs: iš tų, kurie vartojo riešutų baltymus kartu su probiotiku, net 80 procentų nepatyrė jokios alerginės reakcijos gydymo metu. Po ketverių metų stebėjimo 70 procentų šių vaikų vis dar galėjo saugiai valgyti žemės riešutus. Tyrimo vadovė prof. Mimi Tang pabrėžė teigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui:
„Šie vaikai laisvai valgė žemės riešutus. Jiems nereikėjo laikytis jokios specialios maitinimosi programos net ir po kelių metų nuo gydymo pabaigos“,— teigė tyrimo vadovė prof. Mimi Tang.
Tyrėjai pažymi, kad prieš gydymą daugelis vaikų turėjo labai ribotą mitybą ir nuolatinį nerimą dėl netyčinės ekspozicijos alergenui. Kaip teigta tyrimo pranešime:
„Tyrime dalyvavę vaikai iki tol negalėjo valgyti žemės riešutų ir jų mityba buvo labai apribota. Šie vaikai turėdavo būti labai budrūs ir tai dažnai jiems keldavo nerimą. Gydymo pabaigoje ir net po 4 metų dauguma šių vaikų jau galėjo gyventi kaip tie, kurie niekada nebuvo alergiški“,— teigė profesorė.
Mechanizmas, pasekmės ir atsargumo priemonės
Gydymo esmė – probiotikas moduliuoja imuninę sistemą, mažindamas pernelyg stiprią reakciją į žemės riešutų baltymus ir leidžiant organizmui palaipsniui priimti alergeną kaip nekenksmingą. Tokia tolerancija susidaro ne per dieną: reikalingas nuoseklus ekspozicijos ir imuninės reguliacijos procesas. Mokslininkai mano, kad analogiški metodai galėtų būti pritaikyti ir kitoms maistinėms alergijoms, tačiau kiekviena alergija turi savitą imuniteto mechanizmą ir reikalauja atskirų tyrimų.
Nors rezultatai žada didelę pagalbą – žemės riešutų alergija sukelia rimtų komplikacijų ir yra viena dažniausių anafilaksinio šoko priežasčių Vakarų šalyse – svarbu pabrėžti saugumo klausimus. Imunoterapijos metu reikalinga medicininė priežiūra, nes gali pasireikšti sunkių reakcijų. Taip pat šie rezultatai turi būti patvirtinti didesnės apimties, daugiacentriniuose bandymuose, kad būtų įvertintas ilgalaikis efektyvumas ir saugumas skirtingoms amžiaus grupėms.
Galiausiai, nors šis atradimas gali reikšmingai pakeisti šių vaikų gyvenimą ir sumažinti su alergija susijusį nerimą tėvams, įvedimas į platesnę klinikinę praktiką užtruks – prireiks papildomų tyrimų, reglamentavimo patvirtinimų ir praktinių gairių parengimo. Vis dėlto tai žingsnis link ateities, kurioje maistinės alergijos bus valdomos efektyviau ir saugiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.