Šiandien mokslininkai vis labiau pabrėžia, kad norint gyventi ilgai ir išsaugoti gerą fizinę bei psichologinę sveikatą, vien tik sveikos gyvensenos principų – fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos – nepakanka. Nors daugelis žmonių stengiasi aktyviai judėti ir sveikai maitintis, ligų paplitimas vis dar auga, taip pat blogėja bendra psichologinė būklė: pastarąjį dvidešimtmetį laimingumo rodikliai nuolat mažėjo. Ką gi mes dažnai pamirštame, siekdami sveiko ilgaamžiškumo?
Tiksliau pažinti senėjimo mechanizmus
Gydytojas genetikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Danielius Serapinas, šiais svarbiais klausimais pasidalijo mintimis mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Neurostartas“. Anot jo, vienas svarbiausių organizmo senėjimo mechanizmų yra telomerai – chromosomų galiukai, saugantys mūsų ląstelių DNR. Kiekvieną kartą ląstelė dalijasi, telomerai trumpėja. Kai jie tampa per trumpi, ląstelė praranda gebėjimą dalytis, kas reiškia organizmo senėjimą. Be to, svarbus vaidmuo tenka mitochondrijoms, kurios yra ląstelių energijos „jėgainės“ – kuo jos aktyvesnės, tuo geresnė ląstelių funkcija, o žmogus jaučiasi tvirtesnis tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Psichoemociniai veiksniai – svarbi dalis sveiko ilgaamžiškumo
Naujausi tyrimai parodė, kad net apie pusę visų ląstelių reguliavimo procesų lemia psichoemociniai veiksniai – tokie kaip savistaba, gebėjimas būti dabartyje, pozityvus mąstymas ir savirefleksija. Tai nėra paprastas optimizmas, o gebėjimas sunkumus matyti kaip iššūkius, o ne problemas. Pasak prof. D. Serapino, žmogaus požiūris lemia, kaip išgyvenami gyvenimo įvykiai nulemia ląstelių ir kraujo sudėtį. Lietuvoje atlikti tyrimai netgi rodo, kad potrauminis augimas – kai neigiama patirtis suvokiama kaip asmeninio augimo variklis – padeda išsaugoti geresnę psichologinę sveikatą.
Kaip ugdyti įgūdžius geresnei savijautai?
Pradėti verta nuo savęs stebėjimo: pastebėti, kokios situacijos kelia pozityvias ar neigiamas emocijas, nes dažnai gyvename pasikartojančiose automatizmo būsenose, nežinodami, kodėl jaučiame tam tikrus jausmus.
Savistaba ir dėmesys savo emocijoms atveria galimybę pokyčiams. Be to, dėkingumo praktikos – dėkingumas už tai, ką turime net ir sudėtingomis aplinkybėmis – turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai ir nuotaikai. Taip pat svarbu ugdyti nepriekaištavimo įgūdį, kuris padeda gerinti santykius su savimi ir aplinka.
Mokslininkų požiūris ir konferencijos „Neurostartas“ misija
Nobelio premijos laureatė prof. Elizabeth Blackburn skiria daug dėmesio psichologinių veiksnių reikšmei telomerų stabilizacijai, kuri tiesiogiai susijusi su širdies, kraujagyslių ligų bei smegenų sveikata ir psichologiniu atsparumu stresui. Taip pat vis daugiau mokslininkų tiria dėmesingumo, sąmoningumo ir meditacijos metodų naudą mūsų sveikatai.
Konferencija „Neurostartas“, rengiama jau septintus metus, siekia ne tik pristatyti mokslo atradimus ilgaamžiškumo srityje, bet ir suteikti praktinius įrankius, leidžiančius dalyviams geriau pažinti save, rūpintis savo kūnu ir emocine gerove. Šiemet renginys vyks spalio 18 d. ir sulauks daugiau nei 500 dalyvių iš įvairių sričių. Pranešimus skaitys žinomi mokslininkai, gydytojai ir psichoterapeutai, kurie dalinsis naujausiomis žiniomis ir atradimais.
Pasak dr. Danieliaus Serapino, mūsų sveikata priklauso ne tik nuo medicinos (apie 10 proc.), bet ir nuo aplinkos, genetinių veiksnių bei mūsų pačių pasirinkimų ir minties būsenos. Žinodami ir ugdydami šiuos aspektus galime žymiai pagerinti savo gyvenimo kokybę ir siekti sveiko ilgaamžiškumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.