Naujas tyrimas rodo, kad netvarkingas miego ir budrumo režimas gali žymiai padidinti demencijos riziką. Mokslininkai nustatė, jog vyresnio amžiaus žmonės su nestabiliais cirkadiniais ritmais sirgo demencija dažniau — jų rizika buvo beveik 2,5 karto didesnė nei tų, kurių biologinis laikrodis buvo gerai suderintas.
Kas yra cirkadinis ritmas ir kodėl jis svarbus?
Cirkadinis ritmas yra mūsų organizmo 24 valandų vidaus laikrodis, kuris reguliuoja miegą, budrumą, hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą ir virškinimą. Šį laikrodį iš dalies nustato šviesos poveikis — rytinė šviesa signalizuoja organizmui budrumą, o tamsa skatina melatonino gamybą. Kai cirkadinis ritmas yra stabilus, žmogus dažniau laikosi reguliarų miego grafiką, o organizmo procesai veikia sinchroniškai. Priešingu atveju — sutrikus ritmo stabilumui — smunka miego kokybė, dažnėja miego fragmentacija ir atsiranda darnios biologinės veiklos trūkumų.
Tyrimo eiga ir pagrindiniai rezultatai
Tyrime dalyvavo daugiau nei 2 000 vyresnio amžiaus suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius buvo apie 79 metus; pradžioje nė vienas iš jų nesirgo demencija. Dalis dalyvių maždaug dvi savaites nešiojo mažus monitorius, fiksavusius poilsio ir aktyvumo modelius, leidusius įvertinti cirkadinio ritmo stiprumą. Per trejų metų stebėjimo laikotarpį 176 žmonės susirgo demencija. Analizė parodė, kad silpniausio cirkadinio ritmo grupės nariai turėjo beveik 2,5 karto didesnę riziką susirgti demencija nei tie, kurių ritmas buvo stiprus.
Be to, tyrėjai pastebėjo, kad asmenys, kurių kasdienio aktyvumo pikas pasitaikė vėliau — po 14:15 val. — turėjo 45 proc. didesnę riziką susirgti demencija nei tie, kurių aktyvumas pasiekdavo aukštumas anksčiau. Tokie „vėluojantys” dienos grafikai gali sukelti neatitikimą tarp biologinio laikrodžio ir aplinkos signalų, ypač šviesos ir tamsos ciklų.
„Su amžiumi keičiasi cirkadiniai ritmai ir daugėja įrodymų, kad cirkadinio ritmo sutrikimai gali būti neurodegeneracinių ligų, pvz., demencijos, rizikos veiksnys“, – teigė tyrimo autorė Wendy Wang.
Ką tai reiškia praktikoje ir kaip sumažinti riziką?
Senstant cirkadiniai ritmai linkę silpnėti: vyresni žmonės dažniau keliasi ir eina miegoti anksčiau, o miegas tampa fragmentuotas. Ilgalaikiai sutrikdymai, susiję su pamaininiu darbu, dažnais laiko juostos pokyčiais ar nuolat vėluojančiu grafiku, gali stiprinti nepageidaujamus smegenų procesus — uždegimą, sutrikusią smegenų atliekų šalinimo sistemą (glympfatiką) per miegą ir hormonų pusiausvyros pokyčius.
Praktiniai patarimai, padedantys stiprinti cirkadinį ritmą: laikytis pastovaus miego grafiko, ypač einant miegoti ir keldamiesi tuo pačiu metu; kas rytą praleisti laiko natūralioje šviesoje; vengti ekranų ir intensyvios dirbtinės šviesos vakare; reguliariai sportuoti, geriausia dienos metu; ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju dėl melatonino ar šviesos terapijos galimybių.
Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, demencijos paplitimas didėja — tai skatina poreikį daugiau investuoti į prevencines priemones ir tyrimus, ar cirkadinio ritmo reguliavimas galėtų reikšmingai sumažinti demencijos atvejų skaičių ateityje.