Vis dažniau kalbama apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad net kiek trumpesni intensyvūs aktyvumo epizodai gali ženkliai sumažinti onkologinių ligų riziką. Pasak mokslininkų, vos keturių su puse minutės intensyvaus judėjimo per dieną išskirstyto į trumpus vienos minutės intervalus gali prailginti gyvenimą ir sumažinti riziką susirgti vėžiu.
Šių išvadų pagrindas – plataus masto tyrimas, kuriame panaudoti duomenys iš daugiau nei 22 tūkstančių žmonių, sekti dėvimaisiais prietaisais kaip išmanieji laikrodžiai ir apyrankės. Tyrimo dalyviai dažniausiai patys pripažino, jog nesportuoja sistemingai ar nesimankština, tačiau jų kasdienėje rutinoje fiksuoti trumpi intensyvūs fizinio aktyvumo epizodai tapo svarbia prevencine priemone.
Trumpas judėjimas – svarbi sveikatos dalis
Profesorius Emmanuelis Stamatakis iš Sidnėjaus universiteto pabrėžia, kad dauguma vidutinio amžiaus žmonių nesportuoja reguliariai, o tai didina jų riziką susirgti vėžiu. Šis tyrimas išskirtinis tuo, kad pasitelkė naująją technologiją ir dėvimus prietaisus, leidžiančius objektyviai stebėti fizinį aktyvumą ir išryškinti trumpų, bet intensyvių judėjimo momentų naudą.
Pasak mokslininko, net tokie trumpi fizinio aktyvumo intervalai, tapę kasdienės Rutinos dalimi – lipimas laiptais, namų ruošos darbai ar trumpi pasivaikščiojimai – gali reikšmingai sumažinti riziką susirgti įvairių tipų vėžiu, įskaitant kepenų, plaučių, inkstų, skrandžio vėžį ir mieloidinę leukemiją.
Fizinis aktyvumas – viena svarbiausių prevencijos priemonių
Įprastai tarptautinės rekomendacijos siūlo siekti nuo 150 iki 300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių intensyvios fizinės veiklos per savaitę, tačiau daug žmonių sunkiai pasiekia šiuos tikslus. Tyrėjai siūlo, kad net ir minimalus aktyvumas, suskaidytas į trumpus epizodus, gali turėti aiškią teigiamą įtaką.
Tyrimas rodo, kad tokia kasdienė fizinė veikla gali sumažinti bendrą vėžio riziką apie 18 procentų, o šiek tiek didesnė nauda matoma vertinant vėžio formas, kurios ypač siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu – jų atveju rizika sumažėja net 32 procentais.
Ateities perspektyvos ir technologijų vaidmuo
Šiandien pažangios technologijos leidžia kiekvienam sekti savo fizinį aktyvumą ir motyvuoti save judėti daugiau. Dėvimųjų prietaisų duomenys padeda geriau suprasti aktyvumo įtaką sveikatai ir gali būti pagrindu kuriant naujas prevencines strategijas bei sveikatos programas.
Specialistai tikisi, kad šis tyrimas paskatins žmones ieškoti galimybių įtraukti daugiau fizinio aktyvumo į kasdienybę, net jei tam nėra daug laiko. Net trumpi, bet intensyvūs judesiai, tokie kaip laiptais lipimas ar net namų ruošos darbai, gali ženkliai prisidėti prie onkologinių ligų prevencijos ir pagerinti bendrą savijautą.
Apibendrinant, svarbu suvokti, jog ne tik didelės treniruotės, bet ir kasdienės mažos pastangos gali būti labai naudingos sveikatai. Judėjimas yra vienas efektyviausių būdų sumažinti riziką susirgti sunkiais susirgimais, įskaitant vėžį, todėl verta kuo aktyviau ieškoti galimybių judėti kiekvieną dieną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.