21-erių Megan Dixon iš Didžiosios Britanijos kovoja su sunkia ir retai pasitaikančia sveikatos problema, kuri iš esmės pakeitė jos gyvenimą į nepažįstamą pusę. Jauna moteris jau aštuonerius metus kenčia nuo nuolatinio, beveik nepakenčiamo skausmo ir funkcinio neurologinio sutrikimo (FNS), kuris galiausiai lėmė, kad jos kojos išsilenkė į priešingą pusę, ir dabar jai reikės amputuoti abi galūnes.
Funkcinis neurologinis sutrikimas – tai sudėtingas medicininis reiškinys, kai smegenys praranda gebėjimą efektyviai siųsti ir gauti nervinius signalus, nors struktūriniai pažeidimai nebūtinai nustatomi. Tai sukelia neaiškius motorinius ir jutimo sutrikimus, kurie smarkiai apkartina paciento kasdienybę.
Šis atvejis prasidėjo, kai Megan buvo vos 13 metų. Tuomet ji susirgo kokliušu ir mononukleoze – ligomis, kurios, deja, paliko ilgalaikių pasekmių. Po metų ji pradėjo pastebėti, jog jos kojos nebevykdo įprastų funkcijų. Vėliau jai buvo diagnozuotas mialginis encefalomielitas (ME), kuris dar labiau komplikavo jos būklę. Nepaisant intensyvios fizioterapijos, merginos motoriniai gebėjimai blogėjo: judesių koordinacija prastėjo, netrukus ji nebegalėjo savarankiškai atsisėsti, o kalba tapo sutrikusi.
Po sunkių išbandymų ligoninėje, kur praleido pusantrų metų, Megan tapo paralyžiuota žemiau kaklo, prarado regėjimą ir kalbą, todėl jos gyvenimo kokybė smarkiai sumažėjo. Gydytojai diagnozavo FNS, todėl buvo sunku rasti efektyvų gydymą ar sprendimą.
Chirurginė amputacija kaip paskutinė išeitis
Neįtikėtina, bet paskutiniai Megan būklės pokyčiai privertė medikus priimti skaudžią, tačiau būtina sprendimą – abiejų kojų amputaciją. Jos kojos deformavosi ir ėmė linkti 45 laipsnių kampu į priešingą pusę, o skausmas tapo nepakeliamas. Mergina ilgą laiką vargo ieškodama pagalbos, tačiau dauguma gydytojų nesuteikė reikiamos paramos, o laikas bėgo.
Megan nekartoja, kad būta akimirkų, kai buvo palikta beveik be priežiūros, todėl jos fizinė ir psichologinė būklė itin prastėjo.
Dėl to amputacija tapo vienintele galimybe sumažinti kančias ir suteikti galimybę atgauti nors dalį savarankiškumo.
Gyvenimo kokybės atstatymas po amputacijos
Rugpjūčio mėnesį planuojama atlikti amputacijos operaciją, po kurios Megan norėtų sugrįžti į kuo normalesnį gyvenimą. Jos svajonė – įsigyti elektrinį vežimėlį ir kitą medicininę įrangą, leidžiančią būti nepriklausomai ir aktyviai, o ne būti prikaustytai prie lovos. Šiuo metu mergina gali judėti tik sėdėdama ant užpakalio arba šliaužti, o visas kasdienes rūpybas atlieka kiti.
Megan dalijasi, kad nors nuo keturiolikos metų nevaikšto, vežimėlį pradėjo naudoti tik nuo devyniolikos metų, todėl ji trokšta įprasto gyvenimo su partneriu, laisvės išeiti pasivaikščioti ar aplankyti vietas, apie kurias anksčiau galėjo tik svajoti.
Ši istorija – ne tik apie medicininę tragediją, bet ir apie žmonių ištvermę, viltį bei nepasiduodantį gyvenimo siekį. Megan rinasi lėšas medikamentams ir įrangai, o jos atvejis atkreipia dėmesį į neurologinių ligų sudėtingumą ir poreikį gerinti pacientų priežiūrą bei gydymą visame pasaulyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.