Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, užimanti trečiąją vietą pagal diagnozuojamų atvejų skaičių. Lietuvoje kasmet šia klastinga liga suserga beveik du tūkstančiai žmonių. Ši liga iš pradžių dažnai nesukelia jokių specifinių simptomų, todėl medikai pabrėžia reguliarų sveikatos tikrinimą, kad užtikrintų ankstyvą diagnozę. Ankstyvas ligos nustatymas ženkliai padidina gydymo sėkmės tikimybę.
Medicinos bendruomenė jau daugelį metų aiškinasi, kokie veiksniai didina arba mažina šios ligos riziką. Žinoma, kad įtaką turi gyvenimo būdas: fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė bei mityba. „Reikėtų atsiminti, kad žmonės, kurie mažiau juda, turi viršsvorio, valgo daug raudonos mėsos, maitinasi nesveikai gali dažniau susirgti storosios žarnos vėžiu“, – teigia Klaipėdos universiteto ligoninės Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius.
Naujas tyrimas atskleidžia baltojo pupelių naudą
Pastaruoju metu mokslininkai ypač daug dėmesio skiria žarnyno mikrobiotos svarbai storosios žarnos vėžio prevencijoje ir gydyme. Naujo tyrimo rezultatai parodė, kad reguliarus baltųjų pupelių vartojimas gali pagerinti žarnyno mikrobiotos sudėtį ir veiklą, taip sumažinant storosios žarnos adenomos – ikivėžinio polipo, kuris gali virsti vėžiu – atsiradimą bei vėžio atsinaujinimo riziką.
Dr. Carrie Daniel-MacDougall iš Teksaso universiteto M.D. Andersono vėžio centro teigia: „Didelės apimties tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie kasdien ar beveik kasdien valgė pupelių, buvo mažesnė išplitusios storosios žarnos adenomos atsinaujinimo rizika.“ Ji paaiškina, kad žarnyno uždegiminiai procesai stipriai susiję su vėžio vystymusi ir progresavimu. Todėl mikrobiotos reguliavimas tampa svarbiu faktoriumi kovojant su šia liga.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Tyrime dalyvavo vyresni nei 30 metų amžiaus vyrai ir moterys, kuriems anksčiau buvo nustatyti žarnyno pažeidimai, storosios žarnos vėžys ar didelė ikivėžinių polipų rizika.
Viena grupė laikėsi įprastos mitybos, o kita aštuonias savaites kasdien vartojo apie 180 gramų ekologiškų, garuose virtų baltųjų pupelių. Tyrėjai pažymėjo, kad baltosiose pupelėse gausu maistinių skaidulų, augalinės kilmės baltymų, prebiotikų, taip pat priešuždegiminių mikroelementų ir antioksidantų, tokių kaip flavonoidas apigeninas.
Rezultatai parodė, kad pupelių vartojimas skatino žarnyno mikrobiotos pokyčius į gerąją pusę, o tai gali prisidėti prie uždegiminių procesų mažinimo ir sumažinti storosios žarnos vėžio riziką. Tyrimo autorės nuomone, nors daugelyje sveikos mitybos rekomendacijų akcentuojamas vaisių ir daržovių vartojimas bei raudonos mėsos mažinimas, pupelės dažnai lieka nepakankamai įvertintos ir retai įtraukiamos į rekomendacijas.
Praktiniai patarimai ir prevencijos gaires
Atsižvelgiant į šiuos naujus duomenis, verta atkreipti dėmesį į paprastus, bet efektyvius sveikos gyvensenos principus: kasdienis fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir reguliarūs sveikatos patikrinimai. Į savo racioną verta įtraukti baltojo pupelių, kurios yra ne tik prieinamos ir pigios, bet ir suteikia daug naudos žarnyno sveikatai bei gali padėti išvengti sudėtingų onkologinių ligų. Tokie pokyčiai gali ženkliai prisidėti prie storosios žarnos vėžio prevencijos ir netgi pagerinti sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybę.
Galiausiai verta pabrėžti, kad mokslo pažanga ir nauji atradimai maisto produktų srityje kelia viltį didinti žmonių galimybes kovoti su vėžio rizika ir pagerinti sveikatą natūraliais būdais. Todėl neretai paprasti sprendimai – kaip baltųjų pupelių vartojimas – gali tapti svarbiu klinikinės prevencijos komponentu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.