Mokslininkai praneša apie pažangą kuriant kraujo tyrimą, kuris galėtų padėti nustatyti vyrų riziką susirgti prostatos vėžiu dar daugiau nei dešimtmečiu iki ligos pasireiškimo. Oksfordo universiteto tyrėjai identifikavo 12 kraujo baltymų, susijusių su prostatos vėžio išsivystymu, iš kurių septyni siejami su agresyvesnėmis ligos formomis.
Tyrimo eiga ir pagrindiniai rezultatai
Tyrime išanalizuoti 2555 vyrų kraujo mėginiai, kuriuos stebėjo maždaug 16 metų. Iš šių vyrų 982 vėliau susirgo prostatos vėžiu, o 1573 – ne. Mokslininkai ištyrė daugiau kaip 6 tūkst. kraujo baltymų ir identifikavo signalo pavyzdžius, kurie statistiškai siejasi su ateities ligos vystymusi. Iš viso išryškėjo 12 baltymų reikšmingų asociacijų su prostatos vėžiu, o septyni jų – su agresyviomis ligos formomis.
Konkrečios molekulės ir imunologinis aspektas
Viena iš identifikuotų molekulių – ANKRD1, kuri anksčiau buvo susieta su navikais, turinčiais didesnį išplitimo potencialą. Kitas įdomus baltymas – GZMK, gaminamas tam tikrų imuninės sistemos ląstelių ir dalyvaujantis pakitusių ląstelių atpažinime bei naikinime. Šių baltymų ryšys su vėžio rizika kelia prielaidą, kad imuninė sistema gali daryti įtaką naviko vystymosi dinamikai dar prieš klinikinius simptomus.
Ką tai reiškia praktikoje?
Tyrėjų teigimu, kraujo baltymų profilis ateityje galėtų tapti papildoma priemone, leidžiančia anksti identifikuoti vyrus, kuriems gresia agresyvus prostatos vėžys, ir nukreipti juos į intensyvesnę stebėseną ar prevencines priemones. Šis požiūris galėtų papildyti esamus metodus, tokius kaip PSA testas, kuris nėra pakankamai specifiškas ir gali duoti klaidingai teigiamus rezultatus.
Ekspertų vertinimai ir ribotumai
„Kartu su jau turimais ir būsimais genetinių tyrimų duomenimis šie rezultatai gali padėti nustatyti biologinius procesus, į kuriuos būtų galima nukreipti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią agresyviam prostatos vėžiui“, – sakė K. Smithas-Byrne’as. Tačiau nepriklausomi ekspertai atkreipia dėmesį į tyrimo ribotumus.
„Trūksta informacijos apie kai kurių vėžio atvejų agresyvumą, o dalis nustatytų sąsajų galėjo atsirasti atsitiktinai“, – perspėjo P. Rajanas.
Tolesni žingsniai ir visuomenės reikšmė
Tolimesni darbai turi apimti didesnes ir skirtingų populiacijų studijas, kad būtų patvirtintas baltymų vaidmuo prognozuojant ligą ir nustatytos klinikinės taikymo ribos. Tyrimą iš dalies finansavo „Cancer Research UK“, o šios srities specialistai pabrėžia, kad supratimas, kodėl vieni navikai lieka lėti, o kiti tampa mirtini, yra esminis gelbstint daugiau gyvybių. Lietuvoje 2024 m. nustatyta daugiau nei 2 tūkst. prostatos vėžio atvejų ir daugiau nei 500 mirčių, todėl tokie tyrimai turi aiškų viešosios sveikatos kontekstą.
Kol kas šis atradimas nepakeičia įprastų diagnostikos metodų, tačiau suteikia pagrindą tolimesniems tyrimams ir galimam kraujo baltymų panaudojimui kaip papildomai priemonei ankstyvai rizikos identifikacijai ir prevencijai.