Artėjant šaltajam sezonui padaugėja peršalimo, gripą primenančių susirgimų ir su jais susijusių vaistų vartojimo. Tačiau net ir paprasti simptomai dažnai paskatina skubotus, netinkamus sprendimus – savarankišką gydymą ilgiau nei reikėtų, antibiotikų vartojimą „profilaktiškai“ arba nepakankamą dėmesį vaistų sudėčiai. Šios trys klaidos kelia realią riziką sveikatai, pailgina ligos eigą ir didina nepageidaujamų poveikių tikimybę.
1. Per ilgai gydomės patys, neieškodami profesionalios pagalbos
Dažnai skausmas gerklėje, sloga ar kosulys verčia manyti, kad „praeis savaime“, todėl vartojame nereceptinius vaistus be gydytojo patikros. Trumpalaikiam simptomų palengvinimui tai gali padėti, tačiau jei savijauta nepagerėja per kelias dienas arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją ar vaistininką. Tikslūs kraujo ar kiti tyrimai gali atskleisti rimtesnę priežastį ir nulemti tikslų gydymą. Be to, daugelyje nereceptinių preparatų pakuočių aiškiai nurodyta, kad be specialistų priežiūros juos vartoti galima tik ribotą laiką.
2. Netikslingas ir neatsakingas antibiotikų vartojimas
Antibiotikai gydo tik bakterines infekcijas; virusinių susirgimų gydymas jais yra neveiksmingas ir žalingas. Deja, daugelis žmonių saugosi likusių nuo anksčiau vartotų antibiotikų arba pradeda juos gerti „profilaktiškai“. Toks elgesys didina bakterijų atsparumą, todėl ateityje reikalingi vaistai gali nebeveikti. Jei antibiotikai paskirti, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir suvartoti visą kursą – nutraukus anksčiau, gali išlikti gyvybingos, atsparios bakterijų populiacijos. Taip pat nepatartina dalintis antibiotikais su kitais ar vartoti svetimus receptus.
3. Nepakankamas dėmesys veikliosioms medžiagoms ir sudėtinių preparatų rizikai
Vaistų pakuotėse nurodytos veikliosios medžiagos gali kartotis skirtinguose preparatuose. Pavyzdžiui, paracetamolis aptinkamas daugybėje peršalimo ir skausmą mažinančių vaistų; jo perteklinis vartojimas rizikuoja sukeldamas kepenų pažeidimą. Aspirinas turi skirtingas dozes ir indikacijas: kas tinka skausmui, gali skirtis nuo to, kas naudojama kraujo krešėjimui slopinti. Sudėtiniai preparatai, turintys kelias veikliąsias medžiagas, patogūs, bet gali sukelti perdozavimą arba nereikalingą medikamentų derinį. Prieš perkant ar vartojant vaistus verta pasikonsultuoti su vaistininku, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate kitus medikamentus.
Prevencija taip pat svarbi: laiku skiepijimasis nuo gripo ir kitų infekcijų mažina vaistų poreikį ir komplikacijų riziką. Be to, tinkamas vaistų laikymas, pasibaigusio laiko šalinimas ir atsakingas vartojimas stiprina gydymo saugumą. Jei abejojate, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą – pagerėjęs įvertinimas ir aiški informacija dažnai leidžia išvengti rimtų klaidų ir sutrumpinti ligos trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.